Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis

< Vikiprojektas:Savaitės straipsnis
1961 m. pašto ženklas, vaizduojantis tautinius estų kostiumus.

Estų tautinis kostiumas (est. Eesti rahvariiete) – estų tradicinė apranga, kultūrinio paveldo dalis. Estijos kultūros centruose rengiamos specialios tautinių drabužių dienos, kurių metu galima mainytis, pirkti, parduoti tautinius drabužius. Priimta turėti savo autentiškus tautinius kostiumus, kurie būtų artimi istoriniam originalui. Estų liaudies drabužiai pradėti minėti XIXIII a.

Moters kostiumą sudarė lininiai marškiniai ilgomis rankovėmis ir vilnonė sermėga. Aplink klubus moterys apsivyniodavo vilnonio audinio atraižą ir pritvirtindavo ją juosta. Dėvimi drabužiai rodė nešiotojo socialinį statusą, šeiminę padėtį, amžių. Drabužius siūdavo daugiausiai iš namų darbo vilnonių bei lininių audinių. Iš lino pirmiausia siuvo ištekėjusių moterų marškinius ir galvos apdangalus, iš vilnos - įvairius drabužius, pirštines, kojines. Ilgą laiką apranga buvo natūralios spalvos: lininiai audiniai balinti, viršutiniai vilnoniai drabužiai buvo rudos arba juodos spalvos. Kad išausti medžiagą sijonui, verpalus dažydavo augaliniais dažais. Labiausiai buvo paplitusi raudona spalva. Iš pirmųjų pirktinių dažų XVIII a. paplito indigas.

Papuošalus nešiojo ne tik per šventes, bet ir kasdien, net dėvint darbo drabužius. Karoliai būdavo geros sveikatos ženklas. Dar mažai mergaitei užkabindavo ant kaklo balto ar spalvoto stiklo arba akmens karolius. Šventinius papuošalus vertino, juos paveldėdavo iš kartos į kartą. Jie būdavo pagaminti iš sidabro, vario ar alavo. Ypač puošnūs, spalvingi ir prasmingi papuošalai būdingi Pietryčių Estijai.

Pilną šventinį kostiumą merginos ir vaikinai gaudavo sutvirtinant, priėmimo į protestantų bendruomenę apeigų metu. Vedusio ir nevedusio vyro drabužiai būdavo beveik tokie pat. Moterų drabužiai skirdavosi. Skirtingi būdavo merginos ir ištekėjusios moters, ištekėjusios moters ir našlės drabužiai. Merginos dėvėdavo galvos raiščius arba vainikus. Beveik visoje Estijos teritorijoje jų drabužių komplekte nebūdavo prijuostės. Ištekėjusios moterys privalėdavo dėvėti galvos apdangalą ir ryšėti prijuostę. Buvo tikima, kad šeimininkė be prijuostės galėjo pakenkti derliui.

Daugiau…