Gazos Ruožas (arab. قِطَاعُ غَزَّةَ = Qiṭāʿu Ġazzah) – siaura žemės juosta Pietvakarių Azijoje, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Izraeliu, pietvakariuose – su Egiptu. Pavadinimas kilęs nuo Gazos – pagrindinio miesto šioje teritorijoje. 1948 m. arabų–Izraelio karo metu teritoriją užėmė Egiptas, o 1967 m. Šešių dienų kare teritoriją perėmė Izraelis. Tai gana tankiai apgyvendinta, apie 2,3 mln. gyventojų turinti teritorija,[1] de jure nepripažįstama kaip kurios nors nepriklausomos valstybės dalis.

Gazos Ruožas
arab. قِطَاعُ غَزَّةَ
Qiṭāʿu Ġazzah
Gazos Ruožo vėliava
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Izraelio vėliava Izraelis
Autonomija Palestinos valstybė Palestina
Administracinis centras Gaza
Muchafazos 5
Oficialios kalbos Arabų
Prezidentas Mahmoud Abbas
Gyventojų (2022) 2 375 259
Plotas 365 km²
Tankumas (2022) 6 508 žm./km²
Jasiro Arafato nacionalinis oro uostas Gazos Ruože 2002 m., po Izraelio kariuomenės smūgių

Gazos Ruožas kartu su Vakarų Krantu sudaro Palestinos valstybę. JAV pripažįsta šią teritoriją esant okupuotą Izraelio, o tokia padėtis prieštarauja Izraelio-Palestinos laikinam susitarimui. Teigiama, jog ilgalaikiai susitarimai gali atsirasti tik tolesnėse derybose. Izraelio vyriausybė su tuo nesutinka, ypač po savo kariuomenės atitraukimo iš Gazos ruožo 2005 m. Izraelis kontroliuoja Gazos Ruožo šiaurines sienas, teritorinius vandenis bei oro erdvę. Pagal susitarimą su Izraeliu, Egiptas kontroliuoja pietinę sieną.[2]

Istorija

redaguoti

Hamas 2006 m. laimėjus rinkimus į Palestinos įstatymų leidybos tarybą, „Hamas“ ir „Fatah“ suformavo nacionalinės vienybės vyriausybę, vadovaujamą Ismailio Abdelsalamo Achmedo Hanijecho. Netrukus po to, vykstant Gazos mūšiui, Hamas perėmė Gazos ruožo kontrolę,[3] užimdamas vyriausybines institucijas ir pakeisdamas Fatah bei kitus vyriausybės tarnautojus savais.[4] 2007 m. birželio 14 d. „Hamas“ visiškai kontroliavo Gazos Ruožą. Reaguodamas į tai, Palestinos savivaldos prezidentas Machmudas Abasas paskelbė nepaprastąją padėtį, paleido nacionalinės vienybės vyriausybę ir sudarė naują, į kurią neįėjo „Hamas“ atstovai. Palestinos savivaldos pajėgos Vakarų Krante areštavo kai kuriuos Hamas narius.

M. Abaso vyriausybė sulaukė plataus tarptautinės bendruomenės palaikymo. 2008 m. birželio pabaigoje Egiptas, Jordanija ir Saudo Arabija paskelbė, jog Vakarų Krante įsikūręs M. Abaso ministrų kabinetas yra vienintelė teisėta Palestinos vyriausybė. Egiptas perkėlė savo ambasadą iš Gazos į Vakarų Krantą.[5] Hamas vyriausybei Gazoje taikoma diplomatinė bei ekonominė izoliacija.

 
Stebėjimo bokštas Rafos sienos perėjoje

Tiek Saudo Arabija, tiek Egiptas pasisakė už „Hamas“ bei „Fatah“ susitaikymą ir naujos vienybės vyriausybės suformavimą. Machmudas Abasas buvo spaudžiamas pradėti rimtas derybas su „Hamas“, tačiau jis iškėlė sąlygą, kad Hamas turi grąžinti Gazos Ruožo kontrolę Palestinos savivaldai.

Nepaisant tarptautinės izoliacijos, „Hamas“ judėjimo atstovai buvo pakviesti ir lankėsi kelete šalių, įskaitant Rusiją bei kai kurias ES nares. Įvairių opozicinių partijų atstovai ragino pradėti dialogą su „Hamas“, nutraukti ekonomines sankcijas.

„Hamas“ perėmus teritorijos valdymą, Izraelis bei Egiptas uždarė sienos perėjas su Gazos Ruožu. Palestiniečių šaltinių duomenimis, ES stebėtojai paliko Rafos sienos perėją, bijodami būti pagrobti ar sužeisti.[6]

Išnašos

redaguoti
  1. „مليونان و375 ألف نسمة عدد سكان قطاع غزة مع نهاية 2022“. arabic.news.cn. Suarchyvuota iš originalo 2023-01-05. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.
  2. „Gaza crisis: key maps and timeline“. BBC News. 2009-01-06. Nuoroda tikrinta 2010-06-01.
  3. Black, Ian; Tran, Mark (2007-02-15). „Hamas takes control of Gaza“. Guardian. London. Nuoroda tikrinta 2010-06-03.
  4. Abrahams, Fred; Human Rights Watch (2008). Internal fight: Palestinian abuses in Gaza and the West Bank. Human Rights Watch. pp. 14–15.
  5. „Mubarak calls Hamas' takeover of the Gaza Strip a 'coup'“. Haaretz Daily Newspaper. Nuoroda tikrinta 2011-05-21.
  6. Dudkevitch, Margot (2006-03-14). „EU monitors flee Rafah border crossing“. Jerusalem Post. Suarchyvuotas originalas 2011-05-11. Nuoroda tikrinta 2011-05-21.

Nuorodos

redaguoti