Alvito valsčius
Koordinatės: 54°38′š. pl. 22°56′r. ilg. / 54.64°š. pl. 22.93°r. ilg.
| Alvito valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Alvitas | |
| XVIII a. pabaiga | Kalvarijos apskritis | |
| 1867–1950 m. | Vilkaviškio apskritis | |
Alvito valsčius (rus. гмина Ольвита; lenk. gmina Olwita) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, į pietus nuo Žaliosios valsčiaus ir į vakarus nuo Vilkaviškio valsčiaus. Centras – Alvitas. Valsčiaus būstinė XX a. tarpukariu buvo Alvito g. 7, dabartiniuose Alvito bendruomenės namuose.[1]
Valsčiaus teritorija dabar priklauso Šeimenos ir Kybartų seniūnijoms.
IstorijaKeisti
Valsčius buvo įkurtas XIX a. amžiuje. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Vilkaviškio apskričiai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (3 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (1 apylinkė).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1923[2] | 108 | 4816 | 554 | 47 | |
| 1949-01-01 (išsamiau) |
108 | 5 apylinkės [3] | |||
SuskirstymasKeisti
Apylinkės 1949 m.:[4]
GyvenvietėsKeisti
1923 m.Keisti
Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Alvito valsčiuje buvo 47 gyvenvietės. Valsčiaus plotas buvo 108 km², gyventojų tankumas 44,6 žm/km².
- Alvito bažnytkaimis 41 ūkis (sodyba) – 283 gyventojai
- Alvito dvaras 1-204
- Bebravo kaimas 5-21
- Boblaukio kaimas 21-148
- Bučinavo dvaras 18-90
- Bučinavo kaimas 2-4
- Būdziškių kaimas 22-108
- Čižiūnų dvaras 16-91
- Čižiūnų kaimas 5-32
- Čyčkų (Versnupių) kaimas 67-490
- Guzelių dvaras 1-51
- Guzelių kaimas 12-71
- Jonaičių kaimas 6-61
- Kaukakalnio dvaras 1-61
- Kiršų kaimas 12-96
- Kisiniškių dvaras 28-152
- Kisiniškių kaimas 12-107
- Kisiniškių Naujųjų kaimas 57-378
- Kregždžių dvaras 1-15
- Kregždžių kaimas 2-19
- Kumečių kaimas 19-111
- Misviečių kaimas 19-142
- Obšrūtėlių kaimas 15-96
- Patunkiškių kaimas 12-103
- Paežerių dvaras 3-220
- Paežerių kaimas 13-83
- Penkinių dvaras 1-89
- Penkinių kaimas 2-10
- Potsviečio kaimas 9-68
- Purviniškių kaimas 2-35
- Rakaučiznos palivarkas 1-43
- Rutkiškių kaimas 10-52
- Rutkiškių dvaras 1-123
- Šelvių fabrikas 1-29
- Simanėliškių dvaras 1-234
- Skardupių kaimas 9-63
- Tadzino (Viščiakaimio) kaimas 17-84
- Tadzino (Viščiakaimio dvaras 1-79
- Unijos (Pyraginės) dvaras 1-96
- Unijos viensėdis 1-4
- Uosios (Osios) kaimas 9-52
- Valerianavos palivarkas 1-4
- Vaičlaukio kaimas 36-192
- Vanagynės kaimas 6-17
- Versnupių kaimas 1-74
- Versnupių dvaras 1-74
- Viščiakaimio kaimas 22-168
1933 m.Keisti
1933 m. Alvito valsčiuje minimi šie kaimai:[5]
- Bėbravas
- Boblaukis
- Bučinavas
- Budziškiai
- Čyčkai (Veršnupiai)
- Čižiūnai
- Guzeliai
- Jonaičiai
- Kiršai
- Kisiniškiai
- Kregždžiai
- Kumečiai
- Misviečiai
- Obšrutėliai
- Osia
- Patunkiškiai
- Pažeriai
- Penkiniai
- Purviniškiai
- Rutkiškiai
- Skardupiai
- Vaičlaukis
- Vanagynė
- Versnupiai
- Viščiakaimis
GyventojaiKeisti
Tautinė sudėtisKeisti
1923 m. gyveno 4 816 žmonės:
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1844 | Simanėliškiai | Tomas Žičkus, poetas, aušrininkas | 1929 |
| 1864 | Paežeriai | Antanas Kriščiukaitis-Aišbė, rašytojas, profesorius | 1933 |
| 1882 | Viščiakaimis | Juozas Grajauskas, publicistas, kunigas | 1930 |
| 1899 | Alvitas | Vincas Kemežys, poetas, vertėjas | 1947 |
| 1904 | Kiršai | Salomėja Nėris, poetė | 1945 |
| 1917 | Kiršai | Kazys Bradūnas, poetas | 2009 |
| 1921 | Čyčkai | Julija Švabaitė-Gylienė, poetė | |
| 1926 | Alvitas | Jonas Juraitis, kunigas, profesorius | 2010 |
| 1950 | Uosiai | Dalia Saukaitytė, poetė | |
| 1953 | Švitrūnai | Vladas Buragas, poetas | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Bendruomenė. Alvitas.lt (tikrinta 2022-04-23).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182–183
- ↑ Alvito valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 370 psl.