Vilhelmas Povilas Radvila

Vilhelmas Povilas Radvila (lenk. Wilhelm Paweł Radziwiłł, 1797 m. kovo 19 d. Berlyne – 1870 m. rugpjūčio 5 d. Varšuvoje) – didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas.

Vilhelmas Povilas Radvila
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė 1797 m. kovo 19 d.
Berlyne
Mirė 1870 m. rugpjūčio 5 d. (73 metai)
Tėvas Antanas Henrikas Radvila
Motina Frederika Darata Liudvika iš Hohencolernų giminės
Sutuoktinis (-ė) Elena Radvilaitė
Matilda Clary et Aldringen
Vaikai Antanas Vilhelmas Radvila
Liudvika Radvilaitė
Leontina Radvilaitė
Eliza Radvilaitė
Jonušas Frydrichas Radvila
Vilhelmas Adomas Radvila
Elžbieta Radvilaitė
Eufemija Radvilaitė
Matilda Radvilaitė
Žymūs apdovanojimai
Raudonojo erelio ordinas
Raudonojo erelio ordinas

Biografija redaguoti

Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos Šidlavos šakos,[1] tėvas Antanas Henrikas Radvila, motina Frederika Darata Liudvika iš Hohencolernų giminės. Brolis Boguslavas Frederikas Radvila, sesuo Elzė Radvilaitė.

Šeima redaguoti

Pirmoji žmona – pusseserė Elena Radvilaitė, Liudviko Mikalojaus Radvilos, Mykolo Jeronimo Radvilos sūnaus, duktė.

Antroji žmona – kunigaikštytė Matilda Clary et Aldringen, vyresnioji brolio Boguslavo Radvilos žmonos Leontinos sesuo. Sūnus Antanas Vilhelmas Radvila tapo praktiškai viso turto paveldėtoju.

Sūnus Jonušas Frydrichas Radvila (18431925 m.) buvo vedęs Mariją Mostovską, bet vaikų neturėjo.

Vilhelmas Adomas Radvila (18451911 m.) vedė Kotryną iš Rževuskių giminės ir su ja turėjo keturis vaikus. Dukters Liudvikos (g. 1876 m.) vyras buvo Lotaras Bliucheris fon Valštatas, Vandos (18771968 m.) – jo brolis Gebhardas Bliucheris fon Valštatas, Gabrielė (18781968 m.) liko netekėjusi, o sūnus Mikalojus Radvila (18801914 m.), nors ir vedė Mariją Magdaleną Zavišaitę, bet vaikų nepalikęs žuvo kare.

Dukterys Liudvika (1838–1876), Leontina (18391857) ir Eliza (18401869) liko netekejusios, duktė Elžbieta mirė vaikystėje, Eufemija (18501907) ištekėjo už Mykolo Ržyščevskio, o Matilda (mirė 1896 m.) ištekėjo už Hugo Vindišgreco.

Asmenybė redaguoti

Pasižymėjo vokišku soldafoniškumu. Šeimoje buvo griežta patriarchalinė tvarka, kalbama tik vokiškai. Nors apie lenkišką kilmę buvo užsimenama, tačiau nė karto nebuvo Lenkijoje, nesilankė net ten esančiuose savo dvaruose.

Broliui vedus žmonos seserį, abi šeimos gyveno kartu tėvo rūmuose Berlyne, kartu augino vaikus, kurių turėjo po devynis, kartu sprendė visus šeimyninius reikalus, įskaitant ir turtą.

Dvarai redaguoti

Kol broliai buvo gyvi, šeimoje buvo sutarta, kad visas turtas valdomas ir pajamomis dalijamasi bendrai. tačiau ne visi turtai jiems rūpėjo. Olykos pilis per jų valdymo metus pavirto griuvėsiais be stogo ir langų. Ne gersnė buvo ir Nesvyžiaus pilies būklė, kurios dalis buvo išnuomota, bet neprižiūrima.

Savo testamentuose abu broliai (Boguslavas mirė 1873 m.) nurodė, kad turtas negali būti dalijamas, dėl to vaikams kilo daug sunkumų. Neturėdami kitos galimybės, jie tėvo rūmus atidavė valstybei.

Valstybės tarnyba redaguoti

Prūsijos kariuomenėje tarnybą pradėjo jaunystėje, tapo Prūsijos karaliaus adjutantu, jam suteiktas generolo laipsnis, o tai garantavo geras pajamas. Nuo 1847 m. Prūsijos Ponų rūmų narys. 1848 m. balsavo prieš Poznanės Didžiosios kunigaikštystės įtraukimą į Vokiečių sąjungą. Nuo 1860 m. vadovavo Prūsijos inženeriniam korpusui.

Šaltiniai redaguoti

  1. Vilhelmas Povilas RadvilaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

Nuorodos redaguoti

Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba