Paršežeris
Paršežeris – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, apie 3,5 km į šiaurės rytus nuo Laukuvos. Paršežeris yra didžiausias natūralios kilmės vandens telkinys Tauragės apskrityje. Telkšo netaisyklingo pavidalo ledo lūstavietės duburyje. Ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus 2 km, plotis iki 1,3 km. Altitudė 157,6 m. Dubens šlaitai su terasomis, krantai žemi, daugiausia pelkėti. Iš pietų Paršežerį juosia ~ 150 ha Ežero žemapelkė, o iš šiaurės – ~ 90 ha Požerės aukštapelkė.
Paršežeris | |
---|---|
Vieta | Šilalės raj., Lietuva |
Plotas | 1,985 km² |
Kranto linijos ilgis | 6,28 km |
Kilmė | Ledyninis |
Vidutinis gylis | 2,6 m |
Didžiausias gylis | 4,4[1] m |
Įteka | Raudis (Gaulė), 3 bevardžiai upeliai |
Išteka | Sietuvos |
Koordinatės | 55°38′40″ š. pl. 22°17′20″ r. ilg. / 55.64444°š. pl. 22.28889°r. ilg. |
Vikiteka | Paršežeris |
Į Paršežerį rytuose įteka Gaulė (Raudis), o šiaurėje su Lūksto ežeru jungia Sietuvų upė (Virvytės baseinas).[2] Ežero pratakumas 220 % per metus. Šalia ežero rytuose įsikūrusi Požerė, Strazdaliai, vakaruose – Burbiškiai. Netoli ežero šiaurvakarinio kranto stūkso Burbiškių piliakalnis. Pietrytiniame krante yra įkurta stovyklavietė, paplūdimys, žaidimų aikštelės, įrengtas pažintinis takas. Kiek atokiau į rytus eina kelias 160 Telšiai–Varniai–Laukuva .
Liaudies etimologija
redaguotiPasakojama, kad kadaise netoliese gyvenę žmonės pamatę didžiulį paršą, kuris be perstojo knisęs daubą. Kniso kniso, o kitą dieną jau ežerėlis telkšąs. Tikima, kad būtent dėl šios legendos ežeras ir gavo Paršežerio vardą.[3] Be to, žvelgiant iš paukščio skrydžio, šiaurinė ežero dalis išties primena paršo galvą.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Paršežeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Paršežeris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 307
- ↑ Paršežerio ežeras – neeilinė vieta. 2020-08-11, Etaplius.lt (tikrinta 2024-10-10).