Tūbinės I
- Apie gretimą mažesnį kaimą žr. Tūbinės II.
Tūbinės I | ||
---|---|---|
![]() | ||
55°31′37″š. pl. 22°15′58″r. ilg. / 55.527°š. pl. 22.266°r. ilg. | ||
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Šilalės kaimiškoji seniūnija | |
Gyventojų | 172 | |
![]() |
Tūbinės I | |
Tūbinės I – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurės rytus nuo Balsių, dešiniajame Jėrubyno krante. Tūbinių seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, paštas (LT-75047), stovi Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia. Šalia bažnyčios stovi Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčia (1823 m.), senosiose kapinėse – Tūbinių kapinių koplyčia (1823 m.), daug liaudiškų ir senų kryžių. Stovi Vytauto Didžiojo paminklas. Pro kaimą eina kelias 4101 Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai , iš pietų juosia Tūbinių miškas.
Istorija
redaguotiTūbinės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1561 m. Jurbarko valsčiaus inventoriuje, o 1562 m. – Šiauduvos valsčiaus inventoriuje. Rugsėjo 14 dieną būdavo rengiama mugė. 1794 m. minimas Tūbinių dvaras ir kaimas, kurį sudarė 15 kiemų. XIX a. minimas miestelis ir dvaras Raseinių apskrities Pajūrio valsčiuje.[2]
1937 m. įkurta parapija.
LTSR laikais – „Nemuno“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Veikė ryšių skyrius (nuo 1939 m.), felčerių ir akušerių punktas (nuo 1956 m.), mokykla (nuo 1911 m.), biblioteka (nuo 1950 m.). XX a. devintajame dešimtmetyje Tūbinės I sujungtos su Tūbinėmis II, bet vėliau vėl atskirtos. 2019 m. patvirtintas Tūbinių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1561 m. | Jurbarko seniūnija | ? |
1562 m. | Šiauduvos valsčius | ? |
XVII a. | Tūbinių seniūnija | ? |
XIX a. | Pajūrio valsčius | Raseinių apskritis |
–1950 m. | Šilalės valsčius | Tauragės apskritis |
1950–1954 m. | Tūbinių apylinkė | Šilalės rajonas |
1970 m. | Padievyčio apylinkė | |
1995– | Šilalės kaimiškoji seniūnija | Šilalės rajono savivaldybė |
Vytauto Didžiojo paminklas
redaguoti1929–1930 m. mokytojo Zigmo Jauniaus iniciatyva Tūbinėse buvo pastatytas betoninis trikampis paminklas Vytautui Didžiajam. Trijose paminklo plokštumose buvo atvaizduoti Vyčio, Gedimino bareljefai bei valstybės 10-mečio atkūrimo simbolika. Prie paminklo valstybinių švenčių bei kitų progų metu rinkdavosi vietiniai gyventojai, organizuodavo renginius jaunalietuviai, pavasarininkai, šauliai. 1964 m. paminklas buvo nugriautas. Paminklo viršūnę puošusį geležinį kryžių-saulutę išsaugojo Tūbinių kaimo gyventojal Juzefa Benėtaitė bei Katauskių šeima. 2015 m. kryžius perduotas Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui.
2015 m. paminklas buvo atkurtas (architektas – Antanas Plaipa, skulptorius – Osvaldas Neniškis). Originalus paminklas stovėjo A. Stulginskio ir Gardavos gatvių sankryžos trikampyje – šiuo metu neišlikusioje erdvėje. Atstatytas sklype arčiau klebonijos, šalia A. Stulginskio gatvės. Paminklo aukštis be kryžiaus – 2,95 m, su kryžiumi – 3,72 m. 2018 m. sausio 18 d. įrašytas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 42103).[3]
Gyventojai
redaguoti1794 m. | 1859 m. | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
45 | 84 | 70 | 158 | 142 | 97 | 280 | ||
1987 m. | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | - | ||
334 | 142 | 203 | 215 | 172 | - | - | ||
|
Galerija
redaguoti-
Tūbinių informacinis stendas
-
Atminimo akmuo senojo Tūbinių Vytauto paminklo vietoje
-
Kunigaikštį Vytautą vaizduojantis medžio paminklas, 2015 m. pastatytas prie bendruomenės namų
-
Riboženklis kelyje Balsiai–Kaltinėnai, nuo Šilalės pusės
-
Viena iš atnaujintų kalvarijų koplytėlių (XIV stotis)
-
Vaizdas nuo bažnyčios: restauruotas medinis kryžius, šventoriaus vartai
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Tubiny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 586 psl. (lenk.)
- ↑ „Vytauto paminklas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-02-16.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
redaguoti- Tūbinės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 582 psl.
- Tūbinės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 351
- Tūbinės. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 197 psl.
- Išsami Tūbinių istorija (tubiniuistorija.lt) Archyvuota kopija 2020-01-13 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Bytlaukis - 5 km | |||||||||||
|
|||||||||||
Balsiai - 2 km |