Kariljonas
 | |
| Mušamasis instrumentas | |
|---|---|
| Hornbostel–Sachs klasifikacija | 111.242.2 (varpų arba kurantų komplektas) |
Kariljònas (pranc. carillon) – specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, kurį sudaro chromatiškai suderintų varpų komplektas.[1]
Kariljono gimtinė – Nyderlandai, Belgija, Šiaurės Prancūzija. Pirmąjį kariljoną sukūrė broliai Pieter ir Francois Hemony 1652 m. Olandijoje. Šiuo metu visuose pasaulio žemynuose (30 valstybių) yra virš 600 kariljonų, daugiausia – gimtinėje Nyderlanduose (virš 200).
Aprašymas redaguoti
Kariljono varpai tvirtinami prie eilėmis išdėstytų sijų, varpų skaičius svyruoja nuo 23 iki 80. Kariljonai dažniausiai būna su klaviatūra ir pedalais, skirtais skambinti gyvam muzikantui, bet pasitaiko ir papildomos įrangos – specialus besisukantis mechaninis būgnas, kuriame įmontuoti tam tikrais tarpais išdėstyti kuoliukai. Sukantis būgnui, jie užkabina varpų svertus, ir kariljonas skambina automatiškai. Kariljonai įrengiami specialiai tam pastatytuose bokštuose arba aukštuose istoriniuose pastatuose (pvz., bažnyčiose).
Kariljonu skambinama labai įvairi muzika – nuo paprastų liaudies dainų iki sudėtingų klasikinių, šiuolaikinių, virtuozinių kūrinių, džiazo muzikos. Pastaruoju metu kariljonas dažnai derinamas su kitų instrumentų muzika – vienu metu groja ir simfoninis orkestras, dainuoja chorai, solistai. Visas repertuaras sudarytas iš specialių aranžuočių ir originalių kūrinių varpams. Tokių koncertų buvo ir Lietuvoje.
Tradicijos saugojimas redaguoti
| UNESCO pasaulio nematerialusis paveldas Nuoroda Šalys:  Belgija Metai: 2014 |
Kad išsaugoti grojimo kariljonu tradiciją, groti kariljonu mokoma specialiose mokyklose Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, JAV vasaros kursų metu. Viso pasaulio kariljonierius vienija Pasaulinė kariljonų federacija (PKF), kurios narė yra ir Lietuvos kariljonierių gildija (nariai Kęstutis Kačinskas, Giedrius Kuprevičius, Julius Vilnonis, Stanislovas Žilevičius, garbės nariai a.a. Hans Mollerup iš Danijos ir Grzegorz Szychlinski iš Lenkijos). PKF kasmet rengia kongresus, leidžia kompaktines plokšteles, žurnalus ir biuletenius.
Belgijoje ypatingai rūpinamasi kariljono tradicijos apsauga ir perdavimu, o taip pat novatoriškais metodais plėtojant šią kultūrą dabarties visuomenėje. Šią tradiciją yra išlaikę 76 gyvenvietės. Pastoviai rūpinamasi ne tik esamų instrumentų apsauga, bet ir senų, susidėvėjusių kariljonų restauracija, kuriami nauji kūriniai šiam instrumentui. Žinios ir įgūdžiai apie šį instrumentą perduodami per įvairias mokyklas, tarp kurių centrinę vietą užima Mecheleno kariljono mokykla. Dėl savo sėkmės, kariljonų tradicijos išsaugojimo veiklos UNESCO buvo pripažintos kaip Geroji nematerialiojo paveldo apsaugos patirtis[2].
Kariljonai Lietuvoje redaguoti
Lietuvoje veikia keletas kariljonų – Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, Gelgaudiškyje ir kt.
Kauno kariljonas redaguoti
Kauno 35 varpų kariljonas (diapazonas nuo as1 iki as4), nulietas Belgijoje 1935 m., „Michiels jr. Tornau“ liejykloje (Turnė), generolo Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos rūpesčiu. 1937 m. varpai įkelti į Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštą (architektūrinio ansamblio autorius Vladimiras Dubeneckis).
Kauno kariljono nuolatiniai koncertai prasidėjo 1956 m. Pirmieji kariljonieriai – Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai. Nuo 1983 m. iki 2016 m. koncertavo Julius Vilnonis. Metais anksčiau reguliarius koncertus pabaigė ir Giedrius Kuprevičius. Kauniečiai kariljonieriai koncertavo Nyderlanduose, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Kauno kariljonui kūrinių parašė Mindaugas Urbaitis, Algimantas Kubiliūnas, Vidmantas Bartulis, Viktoras Kuprevičius, Giedrius Kuprevičius, Kęstutis Kačinskas ir kt. Šiuo metu Kauno karilionu groja studentė pianistė Austėja Staniunaitytė ir muzikantas mėgėjas Raimundas Eimontas.
2005–2006 m. Giedriaus Kuprevičiaus iniciatyva ir rėmėjų dėka Kauno kariljonas iš esmės restauruotas: Nyderlanduose, Astene esančioje varpų liejykloje „Royal Eijsbouts“ iš naujo suderinti 35 senieji varpai į Lietuvą sugrįžo kartu su 14 naujų varpų ir nauja klaviatūra. Visi darbai baigti 2006 m. balandžio mėnesį. Įnauguraciniame koncerte dalyvavo ir didžiojo naujo varpo "Kaunas" fundatoriai Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma. Šiuo metu Kauno karilionas turi 49 varpus.
Klaipėdos kariljonas redaguoti
Klaipėdos 48 varpų kariljonas, lietas tuometinėje Rytų Vokietijoje, įrengtas centrinio pašto bokšte. Veikė apie 20 metų, tačiau visiškai paseno ir išsiderino, o 2006 m. rugsėjo 17 d. skambėjo paskutinį kartą, spalio 20 d. buvo išmontuotas. Naujas Nyderlanduose atlietas karilionas buvo inauguruotas 2006 m. gruodžio 25 d.
Vilniaus kariljonas redaguoti
Kariljonas Vilniuje įrengtas brolių dominikonų rūpesčiu Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte, prie Lukiškių aikštės. Vilniaus kariljonas didesnis už Kauno ir Klaipėdos – turi 61 varpą. Mažiausio varpo svoris – 8 kg, didžiausio – 3360 kg.[3]
Kiti kariljonai redaguoti
Sovietiniais metais norėta įrengti kariljoną Vilniaus katedros varpinėje, kuomet iš įvairių uždarytų bažnyčių kultūriniams tikslams buvo suvežta daugiau kaip trisdešimt varpų. Bandant jų skambėjimą suderinti, varpai buvo gręžiami ir frezuojami. Sumanymas nepavyko, ir keliolika senų bažnytinių varpų buvo negrįžtamai sugadinti.[4]
2015 m. buvusiame dvaro vandens bokšte įrengtas Gelgaudiškio karilionas (Šakių raj.).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Giedrius Kuprevičius. Karilionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 428-429 psl.
- ↑ Safeguarding the carillon culture: preservation, transmission, exchange and awareness-raising
- ↑ Iš Vilniaus kariljono skambės ir džiazas, ir liaudies muzika
- ↑ http://www.katedra.lt/varpai/