XII amžius
(Nukreipta iš puslapio XII amžiaus 6-as dešimtmetis)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis
Amžiai: XI amžius – XII amžius – XIII amžius
Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as
ĮvykiaiKeisti
- 1100 rugpjūčio 5 d. – Henrikas I karūnuotas Anglijos karaliumi.
- 1122 – Vormso konkordatas.
- 1125 m. – badas sumažino gyventojus Vokietijoje per puse. Bado bendrakeleiviai buvo ligos, mirtis, plėšymai, žudinės ir savižudybės.
- 1128 m. – badas Rusijoje. Priežastis buvo sausra, lietaus perteklius, ankstyvieji šalčiai, skėriai ir t. t.
- 1147 m. – pirmasis kryžiaus žygis užpuolant Vendus/Venedus (Pamarius), gyvenusius nuo Rugijos salų iki Vyslos, buvo paskelbtas balandžio 13 d. popiežiaus Eugenijaus III bulėje „Divina dispensatione“.
- 1152 m. – polovcai Kijevo žemėje „apiplėšė vienuolynus ir sudegino kaimus, ir nuniokojo daržus“. (Volynės metraštis).
- 1154 m. – polovcai „padarė daug pikto, sudegino visus kaimus“. (Volynės metraštis).
- 1168 m. – Danijos karaliaus Valdemaro kariuomene užpuolė Arkonos pagoniška šventvietę Riūgeno saloje ir po metų apgulos ją sudegino.
- 1169 m. – polovcai, užpuolę Kijevo žemę, “paėmė kaimus su visais žmonėmis, su vyrais ir su moterimis, arklius ir galvijus, ir avis (kartu su žmonėmis) išsivarė į Poloviją”. (Volynės metraštis).
- 1171 m. – “… žiemą į Kijevo kraštą atėjo polovcai ir paėmė daugybę kaimų už Kijevo su žmonėmis ir su gyvuliais, ir su arkliais”. (Volynės metraštis).
BaltaiKeisti
- Susidarė Lietuvių žemių konfederacija.
- XII a. – XIII a. visoje Lietuvoje kūnų deginimas pasidaro vienintele laidojimo forma.
- XII a. pirmoje pusėje buvo Danijos užimtos Baltijos jūros pietų pakrantės: Riūgeno sala, Holšteinas, Meklenburgas, Pomeranija, Šiaurinė Estija ir Sarema.
- Karaimų dokumentuose minima, kad Trakų miestas pastatytas XII a.
- Kryžiaus karai vijo žydus iš Palestinos į Centrinę ir Rytų Europą. Manoma, kad pirmieji žydai Lietuvoje apsigyveno XII a.
- 1101 m. mirus Vseslavui, Polocko žemė padalinta į penkias (ar šešias) dalines kunigaikštystes, kurias užvaldė jo sūnūs. Taip atskilo Minsko, Drucko, Iziaslavo, Vitebsko kunigaikštystės. Vyriausias sūnus Dovydas Vseslavičius liko valdyti Polocke.
- 1102 m. – jotvingių kova su Polocko kunigaikštystės kariauna.
- 1106 m. – Polocko kunigaikščiai užpuola Žemgalę. Prie Braslavo įvyksta mūšis, kuriame žemgaliai laimi kovą.
- 1108 m. Lenkijos kunig. Boleslovas III Kreivaburnis žygiuoja į Prūsų žemes ir laimi.
- 1110 – 1111 m. – žiemą Lenkijos kunig. Boleslovas III Kreivaburnis žygiuoja į prūsų žemes Notangą ir Sembą, ir be mūšio su grobių ir vergais grįžo. (Galas Anonimas)
- 1111 m. – prekybos su Latvija Dauguvos upe kelius atveria liubekiečiai.
- 1111 – 1112 m. – Lenkijos kunig. Boleslovas III Kreivaburnis sėkmingo žygio metu išplėšė prūsų vidurio žemes.
- 1112 m. – jotvingius puolė ir nugalėjo Volynės kunigaikščio Jaroslavo vedami pulkai. (Ipatjevo metraštis)
- 1113 m. – Rusų kunigaikščiai suruošė žygį į Jotvingija.
- Kijevo Pečioros vienuolio Nestoro sudarytas metraštis „Senųjų laikų pasakojimas“, kur atpasakojamas kunig. Jaroslavo žygis į Lietuvą.
- 1114 m. – Lietuvos ir Žemaitijos kunig. Živinbudas apsiginė nuo Minsko kunig. Glebo Vseslavičiaus karinių užpuolimu, puolė Minsko kunigaikštystė, apiplėšė ją ir sudegino Minską.
- Skandinavų „Kniutlingų sagoje“ pasakojant apie įvykius, vykusius vasarą, kuršiai vaizduojami kaip plėšikai. Pasakojama apie didinga ir turtinga pirklį iš Sembos pagonį Vydgautą, kad jis nuolat plaukiojo į prekybos keliones po rytų kraštus.
- 1116 m. – Lenkijos kunig. Boleslovas III Kreivaburnis po 17 metų trukusių kovų įveikė Pamarius ir privertė prūsus jam mokėti duoklę.
- Perejaslavlio kunig. Jaropolkas Vladimirovičius (Vladimiro Monomacho sūnus) pasistatydino pilį ir vietovę pavadino Nowoj-Horodok (Naugardukas), vėliau pavadinto lietuviškuoju.
- 1120 m. – apie Kijevo dk Vladimiro Monomacho žygį į Lenkiją, kuriame jį lydėjo lietuviai. (Volynės metraštis).
- 1127 m. – Kijevo kunig. Mstislavas Vladimirovičius nusiaubė Polocką, ir jo bei dalinių kunigaikštysčių valdovus Borisovičius ištrėmė į Bizantiją.
- 1129 m. – apie Vilnių rašoma rusų Voskresensko metraštyje.
- 1131 m. – Kijevo dk Mstislavas puolė Polocko kunigaikščių sąjungininką Lietuvą, ją nusiaubė ir paėmė daug belaisvių. Jo kariuomenei traukiantis, lietuviai sumušė nuo pagrindinių pajėgų atsilikusį kijeviečių dalinį.
- 1132 m. Kijevo dk Mstislavas vėl ėmė pulti Lietuvą, tik iš kitos pusės – per Gardiną.
- 1137 m. Po Boleslovo III Kreivaburnio mirties prūsų Kulmo žemė tapo Lenkijai pavaldžios Mazovijos kunigaikštystės dalimi. Tačiau prūsai ir pamarėnai ten nuolat rengė sukilimus ir atsikratydavo Lenkijos jungo.
- 1138 m. – benediktinų iš Plocko krikščioniška misija Prūsijoje.
- 1140 m. – arabų kartografas Al Įdrįsi tariamai Kauno vietoje pažymėjo gyvenamąją vietovę, vardu Qaynu (arba Qanys, Kabnu).
- Ištremtieji Polocko kunigaikščiai Borisovičiai grįžo iš tremties Bizantijoje.
- Lietuvos ir Žemaitijos žygis į Rusiją patyrė nesėkme. Šio žygio vadais buvo Užnerio kunig. Kukovaitis ir narsusis kunig. Mantvila. (Teodoras Narbutas)
- 1141 m. – vyskupo Henryko Zdzika iš Ołomuńco krikščiuoniška misija Prūsijoje.
- Popiežius Inocentas II leido Moravijos vyskupui Henrikui skelbti krikščionybę Prūsijoje.
- Apie 1146 m. vienas iš ištremtuju Polocko kunig. Rogvolodas Vasilijus tapo Polocko kunigaikščiu.
- Apie 1147 m. – sutinkant metraščiams, Černigovo kunig. Svetaslavas Olgovičius ėjo ant rytų galindų.
- Lenkijos dk Boleslovas IV Garbanius su rusinais užpuola Jotvingiją (arba Prūsiją), bet nesėkmingai.
- 1149 m. – keršidami, prūsai užpuola Lenkiją.
- 1150 m. – kunigas Meinardas fon Zegebergas atvyko į Livonija kartu su pirkliais, prekiaujančiais su lyviais, pradėjo krikščioniška misiją tarp vietinių pagonių.
- Pasikvietę pas save Minsko kunig. Volodarį Glebovičių, lietuviai užpuldinėdavo lenkų kraštą. (Volynės metraštis)
- 1151 – 1167 m. – lietuviai buvo įtraukti į kovas tarp Polocko kunigaikščių dėl valdžios.
- 1157 m. į Livonija atvyko Bremeno pirkliai, kurie Ikškilė (Uexküll) pastatė įtvirtintus prekių sandėlius.
- 1158 m. Minsko kunig. Volodario Glebovičiaus kare su Lietuvos kunigaikščių, lietuviai pasiekė visišką pergalę. (Volynės metraštis)
- 1159 m. Volynės metraštis rašo, kad Minsko kunig. Volodaris Glebovičius nedalyvavo taikos pasirašyme tarp Rusijos kunigaikščių ir „nebučiavo kryžiaus, nes žygiavo, vedamas lietuvių, miškais".
- 1161 m. – birželio 15 d. danai su dideliu pulku ginkluotų vyru ir daugeliu karo laivų paėmė Palangos pilį Kurše, tai pirmasis Palangos paminėjimas. Danų karinės misijas Kurše, kur buvo paskirtas vyskupas Ernemordas.
- 1162 m. – mirė Lietuvos ir Žemaitijos kunig. Živinbudas. Jo sutuoktinė buvo kunigaikštienė Pajauta (Pajata).
- Polocko kunig. Rogvolodas Borisovičius apgulė Minsko kunig. Volodarį Glebovičių Lietuvos pasienyje esančioje Gorodeco pilyje. Volodaris naktį puolė iš pilies su lietuviais ir visiškai jį sumušė.
- 1164 m. – Lenkų karalius Boleslovas IV Garbanius sudaro sąjunga su Vokiečių imperatoriumi Fridrichu I Barbarosa ir kartų puola Prūsiją. Prūsai laimi mūšį.
- Gorodcovo kunig. Volodaris Glebovičius su lietuvių pagalba sumušė Polocko kunig. Rogvolodą Borisovičių. Minsko kunig. Rostislavas Glebovičius sustiprino Minsko kunigaikštystės nepriklausomybė nuo Polocko.
- Apie 1165 m. – Didžiajame Novgorode atsirado „Prūsų gatvė“.
- Danų karinė misija Kurše, buvo paskirtas vyskupas.
- 1166 m. Lenkijos karalius Boleslovas IV Garbanius suorganizavo dar vieną nesėkmingą žygį į prūsų žemes. Spalio 18 d. prūsai mūšį laimėjo, kai karalių pusėje buvę keturi prūsų didikai (perėję krikščionybėn) įviliojo sąjungininkų kariuomenę į pelkes. Mūšyje žuvo karaliaus brolis Sandomiro kunig. Henrikas, likę gyvi krikščionys pabėgo.
- Minsko kunig. Volodarį Glebovičių galutinai sumušė Polocko kunig. Vseslavas Vasilkovičius su lietuviais.
- 1169 m. Kuršo vyskupų sąraše paminėta, kad Dacijos karalius Abelis siuntė Kuršo vyskupą Ernemordą į Romą dėl kuršių bažnyčios pripažinimo ir Ernemordo paskyrimo šios bažnyčios vyskupu.
- 1170 m. – Danų istoriko Sakso Gramatiko veikale „Danijos istorija“ pirataujantys kuršiai ir estai buvo aptikti prie Švedijos krantų Elando salos Jarnlokos uosto ir po ilgų bei permainingų kautynių sumušti danais.
- 1171 m. Visose Skandinavijos valstybėse skelbtas kryžiaus žygis į Aistija.
- 1174 m. – Mozyrių užpuolė lietuviai.
- 1180 m. – Polocko kariuomenė, kurios sudėtyje buvo ,,lyviai, ir lietuviai”, dalyvavo konflikte tarp dviejų Kijevo kunigaikščių.
- Švedijos karalius Knutas I (Knut Eriksson) apsisaugojimui nuo Aestijos ir kuršių piratu pastatė Kalmaro tvirtovę.
- 1181 m. Polocko kunigaikščiai pavaldžiuose žemėse prie Dauguvos leido vienuoliams augustiniečiams iš Brėmeno krikštyti lyvius ir latvius.
- 1183 – 1184 m. žiemą Lietuva staiga surengė pirmą didelį antpuolį į Rusios žemes. Lietuviai nusiaubė ne tik Polocko kunigaikštystę, bet pasiekė net ir Naugardo žemei priklausantį Pskovą, kuriam padarė daug žalos. (Novgorodo pirmasis metraštis)
- 1184 m. – Krikščioniškai misijai prie Dauguvos krantų kartu su pirkliais atvyko augustinietis vienuolis Meinhardas fon Zegebergas.
- 1185 m. – vasario mėn. lietuviai nusiaubė Livoniją ir daugeli išvedė į vergovė. Lyviai buvo priversti pasiduoti vyskupo Meinhardo fon Zegebergo globon. Tai buvo Vokiečių įsiviešpatavimo Livonijoje pradžia. (Henriko Latvio kronika)
- Dauguvos krante pradėti statyti pirmieji mūriniai pastatai Baltijoje – Livonijos vyskupo bažnyčia ir pilis Ikškilėje. Mūrininkai buvo atvykė iš Gotlando.
- Gaisras sunaikino Gardino miestą. Miestas tuo metu buvo beveik ištisai medinis. Mūrinės buvo tik kai kurios cerkvės ir dalis įtvirtinimų.
- 1186 m. Bremeno archivyskupas Albertas už nuopelnus suteikė vyskupo saną Meinhardui fon Zegebergui ir įkuria pirmą Livonijoje vyskupystė Ikškilėje.
- 1188 m. Konflikte tarp Švedijos ir Naugardo karelai buvo Naugardo sąjungininkai. Kovodami prieš juos, lietuviai rėmė švedus.
- 1189 – 1190 m. – Vilniaus pastatymo metai, nurodyti XVII a. karaimų metraštyje.
- 1190 m. žiemą Kijevo kunig. Riurikas rengėsi pulti Lietuvą, bet atvykęs į Pinską ėmė atidėlioti žygį. (Kijevo metraštis)
- 1191 m. – iš Naugarde rasto laiško ant beržo tošies sužinome, kad ,,Lietuva išžygiavo prieš Kareliją”.
- 1192 m. – Lenkijos valdovas Kazimieras II Teisingasis prieš jotvingius ir prūsus surengė keršto žygį.
- 1193 m. – Lenkijos valdovas Kazimieras II Teisingasis surengė keršto žygį prieš jotvingius ir prūsus, nes jie niokojo jo žemė.
- Popiežius Celestinas III skelbia Kryžiaus žygį prieš baltų pagonius.
- Riurikas antrą kartą rengėsi pulti Lietuvą, bet Kijevo kunigaikščiui Sviatoslavui reikalaujant grįžo.
- 1194 m. – Lenkijos valdovas Kazimieras II Teisingasis surengė keršto žygį prieš jotvingius, nes jie niokojo jo žemė. Įvyko Drohičino mūšis, kurį laimėjo Lenkijos kariuomenė. Bet Poleksija buvo sugriauta.
- 1195 m. – jotvingiai su lietuviais puolė Volynes kunigaikštystė. Romano Mstislavovičiaus kariuomenė laimėjo mūšį ir suėmė daug belaisvių.
- 1196 m. – jotvingių puolimai į Volynės kunigaikštystę. Jotvingius puolė ir nugalėjo Haličo-Volynės dk Romano Mstislavovičiaus vedami pulkai.
- Rugpjūčio 14 d. Livonijos vyskupas Meinhardas fon Zegebergas miršta. Atvyksta naujasis vyskupas, cistersų vienuolis – Berthold Schulte. Daugybė vokiečių tinginių ir slunkių atvyksta su Bertoldu. Vokiečiai prievarta pradeda krikštyti lečius. (Henriko Latvio kronika)
- 1198 m. – Sausio pr. popiežius Celestinas III pakartotinai skelbia Kryžiaus žygį prieš latvius, lyvius ir įsipareigojimą einantiems šventų žemių užkariauti atleisti visas nuodėmes. Brėmeno arkivyskupas Hartvigas II pradėjo antrąjį „nuolatinį Kryžiaus žygį“ Livonijoje.
- Liepos 24 d. prie Rygos Senojo kalno įvyko mūšis, kuriame lečiai vedami Imanto nukovė vyskupo Bertoldo armiją. Mūšyje žūva pats Bertoldas (Berthold Schulte). Henriko Latvio kronikoje tais metais paminėtas Rygos kaimas.
- Lietuva pradėjo kontroliuoti Polocką ir iš ten ruošti ekspansijos į šiaurė ir šiaurės rytus.
- Lietuvių antpuoliai į Naugardą jau buvo įprastas dalykas. Rudenį polockiečiai ir lietuviai jau kartu puolė Velikije Lukus. (Novgorodo pirmasis metraštis)
- Į amž. pab. galindai buvo asimiliuoti slavų gentimis. (Annales Magdeburgenses)
- 1199 m. Brėmeno kanauninkas Albertas fon Bukshevdenas kovo 29 d. paskirtas Livonijos vyskupu ir vasara Gotlando saloje surinko iki 500 karių kovai su Livonijos pagoniais. (Henriko Latvio kronika)
- Spalio 5 d. popiežius Inocentas III bulė paskelbė visų nuodėmių atleidimą einantiems šventų žemių užkariauti ir į žygį prieš latvius ir lyvius.
- 1200 m. – Gavės popiežiaus palaiminimą, vyskupas Alberts fon Bukshēvdens balandžio mėn. su 23 laivais vokiečių karių atvyksta prie Dauguvos žiočių, kur dar rado išsigandusius vienuolius.
- Vyskupas Alberts fon Bukshēvdens pirmiausia sudarė sutartis su lyviais, kurie įsipareigojo netrukdyti jo veikloje.
- Padedami Rygos miesto pamatai bei pastatoma Šv. Jokūbo bažnyčia.
- Lietuviai surengė didelius antpuolius į Novgorodo ir Pskovo žemes. (Novgorodo pirmasis metraštis)
Dešimtmečiai ir MetaiKeisti
|
Šis straipsnis apie amžių yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |