Kulmo žemė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lenkijos istorinis regionas: Ziemia chełmińska
Šalis	Lenkija (Kujavijos Pamario vaivadija)
Tautos	lenkai
Miestai	Kulmas, Torunė

Kulmo žemė (prūs. Kulms, vok. Kulmerland, lenk. ziemia chełmińska) – nedidelis istorinis regionas dabartinėje vidurio Lenkijoje, tarp Vyslos ir Druvinčios upių.

Kulmo žemė įra į rytus nuo Vyskos upės, įsiterpusi į jos kilpą ir jos apsupta iš trijų pusių. Apima šiaurės rytinę Kujavijos Pamario vaivadijos dalį (7 apskritis ir 2 miestus). Sostinė – Kulmas. Kiti svarbūs regiono miestai: Torūnė, Grudziondzas, Chelmža.

Kulmo žemę supa šie istoriniai regionai: Pomerelija (šiaurės vakaruose), Prūsija (šiaurės rytuose), Kujavija (pietuose), Mazovija (pietryčiuose). Nors ir nedidelis, yra laikomas atskiru Lenkijos regionu. Kai kuriais atvejais Kulmas gali būti priskiriamas vienam iš aplinkinių regionų.

Istorija

Dėl sudėtingos strateginės padėties Kulmo žemei būdinga labai permaininga istorija, artimai susijusi tiek su Prūsijos, tiek su Pomerelijos ir Mozūrijos raida. Iš pradžių čia gyveno vakarų baltai, kurie vėliau buvo germanizuoti, o galiausiai slavizuoti. Žemė buvo apgyvendinta vakarų slavų lechitų genčių.

Kulmo žemė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1065 m. kai Lenkijos karalius Boleslovas II Drąsusis garantavo mokesčių privilegiją abatijai greta Mogilno. Dokumentuose Kulmas išvardintas greta kitų Mazovijos miestų. Čia persikėlė pas prūsus prieglobsčio ieškoję mazovšanai. Vėliau juos nukariavo vakarų polianai. Kulmo žemė apkrikštyta XI a.

Prūsų žemės XIII amžiuje. Kulmas pažymėtas balta spalva, nes jau buvo užvaldytas teutonų.

Po Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1137 m. teritorija tapo Lenkijai pavaldžios Mazovijos kunigaikštystės dalimi. Tačiau prūsai ir pamarėnai ten nuolat rengė karinius žygius į regioną. 1216 m. prūsai nuniokojo Kulmo miestą ir kurį laiką užvaldė žemę, todėl ji kartais laikoma viena iš 11 prūsų žemių. 1220 m. Mazovijos kunigaikštis Konradas su kitais lenkų kunigaikščiais surengė žygį atkariauti Kulmą. Žemė tapo lenkų ir prūsų mūšių laukas, daugelis gyventojų kraštą paliko.

Kadangi Mazoviją taip pat siaubė prūsai, Konradas 1230 m. Kulmo žemę atidavė Teutonų ordinui. Čia pradėjo keltis vokiečių kolonistai. Kulmas tapo pirmuoju teutonų valstybės centru ir placdarmu kovoms prieš prūsus. Regione vyko sparti germanizacija, dygo pilys, vietos gyventojus lenkus ir prūsus pakeitė vokiečių kolonistai. Iš čia prasidėjo Kryžiaus žygiai į Pabaltijį ir Prūsijos nukariavimas.

Po Trylikos metų karo 1466 m. Kulmo žemė perėjo Lenkijos karūnai kaip Karališkosios Prūsijos dalis, sudaryta Kulmo vaivadija.

1772 m. pirmojo ATR padalijimo metu teritorija priskirta Prūsijos karalystei. Trumpam (1807–1815 m.) ji atiduota Varšuvos kunigaikštystei, o vėliau vėl grįžo Prūsijai: iš pradžių kaip Didžiosios Poznanės kunigaikštystės, o nuo 1817 – kaip Vakarų Prūsijos dalis. 1920 m. žemė vėl perėjo Lenkijai, ir pradėta krašto polonizacija. Per karą (1939-45 m.) ji priklausė Trečiajam Reichui, o nuo tada vėl valdomas Lenkijos.