Juozas Kalvaitis
Gimė 1842 m.
Vištytyje, Vilkaviškio apskr.
Mirė 1895 m. (~53 metai) ar 1900 m.
Samaroje, Rusija
Veikla vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.

Juozas Kalvaitis (1842 m. (?) Vištytyje, Vilkaviškio apskr. – 1895 ar 1900 m. Samaroje, Rusija) – vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.

Biografija

redaguoti

Tėvai buvo sulenkėję valstiečiai. Pradinį mokslą įgijo Vištytyje. Paūgėjęs mokėsi Smalėnų bernardinų vienuolyne. 1863 m. iš vienuolyno išėjo ir stojo sukilėlių pusėn. Už tai buvo suimtas jo tėvas, kuris užstatė savo sūnų, todėl šis 11 mėnesių kalintas Kalvarijos kalėjime, paskui dar trejus metus buvo policijos prižiūrimas. Išėjęs iš kalėjimo, pas vietos vargonininką išmoko vargonuoti ir Bartininkuose (dab. Vilkaviškio raj.) gavo vargonininko vietą.

18681874 m. vargonų ir fortepijono mokslą studijavo Varšuvos muzikos institute, grojo restoranuose, kad užsidirbtų duonai. Grįžęs į Lietuvą, 1874–1880 m. Rietave vadovavo kunigaikščio Bogdano Oginskio įkurtai muzikos mokyklai. Iš mokinių ir dvaro tarnautojų suorganizavo 60 dalyvių chorą ir orkestrą, vargonininkavo bažnyčioje, rengė vargonininkus. 1880 m. persikėlė į Kauną ir užėmė vargonininko vietą Žemaičių katedroje ir kunigų seminarijos bažnyčioje, rengė vargonininkus, vadovavo berniukų, vyrų ir mišriajam chorams.

Juozui Naujaliui užėmus Katedroje vargonininko vietą, J. Kalvaitis 1892 m. vėl sugrįžo į Rietavą, bet 1893 m. buvo paralyžiuotas ir B. Oginskio išsiųstas gydytis į kurortus. Paskui nuvyko pas sūnų į Samarą; ten po ilgos ir sunkios ligos mirė.

J. Kalvaitis reiškėsi ir kaip kompozitorius. Jam priskiriama pirmųjų keturbalsių mišių autorystė. Kai kas abejoja, kad mišias „Pulkim ant kelių“ sukūrė J. Kalvaitis. Šios mišios kartais vadinamos „Prieš Sostą Tavo“. Jų pilnas pavadinimas „Miszios ant pamenklo sukaktuwiu penkių szimtu metu nuo apkriksztyjimo Lietuvos paskirtos kunigui Strazdeliui nabasznikui sudetojui „Pulkim ant keliu“. Mišios 1886 m. išleistos Tilžėje. Mišias chorai ėmė giedoti Lietuvos bažnyčiose ir tai išstūmė lenkiškąjį giedojimą. Dar sukūrė motetą mišriajam chorui „Regina coeli“, taip pat mazurkų ir valsų fortepijonui.

Šaltiniai

redaguoti

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.