Veisiejų valsčius

54°06′š. pl. 23°41′r. ilg. / 54.10°š. pl. 23.69°r. ilg. / 54.10; 23.69

Veisiejų valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Veisiejai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Seinų apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Seinų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Lazdijų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Lazdijų apskritis (1944–1950)

Veisiejų valsčius (arba Veisėjų valsčius, rus. гмина Вейсее, lenk. gmina Wiejsieje) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Veisiejai.

Istorija

redaguoti

Valsčius buvo įkurtas XIX a. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Veisiejų rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m.[1] 7300
1923 m.[2] 157 5039 987
1932 m. 148 5004 8 seniūnijos [3]
1949-01-01
(išsamiau)
195 7 apylinkės [4]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[6] Apylinkė, 1949 m.[7]
Barčiai Barčių seniūnija Barčių apylinkė
Bertašiūnai Bertašiūnų seniūnija -
Gudeliai Gudelių seniūnija Gudelių apylinkė
Kalveliai Kalvelių seniūnija Kalvelių apylinkė
Pazapsiai - Pazapsių apylinkė
Petroškai Petroškų seniūnija
Smarliūnai Smarliūnų seniūnija Smarliūnų apylinkė
Šadžiūnai Šadžiūnų seniūnija Šadžiūnų apylinkė
Veisiejai Veisėjų seniūnija Veisiejų apylinkė
Iš viso: 8 seniūnijos 7 apylinkės

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 5039 žmonės:

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1907 Babrai Vytautas Valiukevičius, teisininkas 1973
1937 Petroškai Liudas Truska, istorikas 2024
1938 Šadžiūnai Petras Dimša, režisierius, aktorius 2020
1939 Smarliūnai Petras Mikelionis, agronomas, politikas 2022
1943 Paterai Sigitas Geda, poetas 2008

Šaltiniai

redaguoti
  1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 670–676 psl.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 70
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 671 psl.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 675 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 73