Atverti pagrindinį meniu

Juozas Neimontas (1875 m. liepos 20 d. Plutiškių k., Ūdrijos valsčius, Marijampolės apskritis1963 m. rugpjūčio 5 d. Luokė, Telšių rajonas), vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius.

BiografijaKeisti

Pas Plutiškių ir Kalvarijos vargonininkus išmokęs vargonuoti, 18961899 vargonininkavo ir vadovavo chorui Ūdrijoje. Paskatintas A. Grinkevičiaus, platino lietuvišką spaudą, rinko ir periodikoje skelbė lietuvių liaudies dainas. 18991903 Varšuvos muzikos institute studijavo vargonavimą, o 19031907 muzikinį darbą dirbo JAV. Vargonininkavo Brukline, Šv. Angelų parapijoje, vadovavo lietuvių „Birutės“ chorui, suorganizavo darbininkų chorą, muzikinį darbą dirbo su M. Petrausku. Grįžęs iš JAV, vėl apsigyveno Ūdrijoje, kur subūrė 40 dalyvių mišrųjį chorą, rengė vakarus – koncertus, populiarino lietuvių dainas. Čia pirmą kartą nuskambėjo ir jo išplėtota lietuvių liaudies daina „Pasisėjau žalią rūtą“. 19131914 m. vadovavo Suvalkų „Vienybės" draugijos chorui, o 1914, pasitraukęs į Rusiją, Oriole subūrė lietuvių karo pabėgėlių mišrųjį chorą. Grįžęs į Lietuvą, dirbo vargonininku ir mokytoju Alytuje (19181922) ir Veisiejuose (19221957). Visur vadovavo chorams, kuriuos parengė Lietuvos dainų šventėms. Buvo 1925 m. Pavasarininkų dainų šventės jungtinio choro (450 dalyvių) Alytuje dirigentas. 19581961 m. gyveno Palemone, o 19611963 m. Luokėje. 1937 m. paskirta valstybinė pensija, o 1938 m. už nuopelnus lietuvių tautai ir svarbius darbus muzikos baruose apdovanotas Gedimino V laipsnio ordinu.

J. Neimontas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių muzikų – chorvedžių, tais nepaprastai sunkiais Lietuvai metais organizavęs chorus ir rengęs lietuviškus vakarus – koncertus. Rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kėlė savo krašto žmonių muzikinę kultūrą. Visoje Lietuvoje greit išpopuliarėjo jo išplėtota liaudies daina „Pasisėjau žalią rūtą“. Parengė ir išleido dainų rinkinius „Auksinės varpos“ (1909), „Pirmutinė kregždutė“ (1910), „Kanklės“ (1913), „Perlų vainikas“, „Neverk, mergele“, „Siuntė močiutė“, „Svetimoj šaly" (visi 1926).

ŠaltinisKeisti

  • Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.