Snaigynas – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 2 km į rytus nuo Veisiejų, Veisiejų regioniniame parke. Nusidriekęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,7 km, plotis iki 1,2 km. Altitudė 117,2 m. Giliausia ežero vieta siekia 24,9 m. Snaigyno šiaurinėje dalyje yra 3 mišku apaugusios salos (1,34 ha, 0,24 ha ir 0,11 ha), kurių bendras plotas 1,69 ha. Ežeras telkšo rininės kilmės duburyje. Jo linija labai vingiuota, 11,56 km ilgio. Krantai neaukšti, apaugę krūmais, medžiais. Atabradas padengtas daugiausia smėliu, o dugnas – dumblu bei dumblingu sapropeliu. Iš vakarų prieina Paterų miškas, pietrytinėje pakrantėje auga miškelis, kitose pakrantėse plyti dirbami laukai ir pievos. Pietuose iš Snaigyno išteka Snaigyno upelis į Trikojo ežerą (Baltosios Ančios baseinas).

Snaigynas
Snaigyno ežeras
Snaigyno ežeras
Snaigyno ežeras
Vieta Lazdijų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 2,086 km²
Kranto linijos ilgis 11,56[1] km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 7,62 m
Didžiausias gylis 24,9[2] m
Įteka 4 bevardžiai upeliai
Išteka Snaigynas
Žemėlapis rodantis vietą.
Snaigynas
Koordinatės 54°05′24″ š. pl. 23°44′09″ r. ilg. / 54.09000°š. pl. 23.73583°r. ilg. / 54.09000; 23.73583

Snaigyne gyvena 12 rūšių žuvys: karšiai, kuojos, lynai, karosai, lydekos, ešeriai, raudės, plakiai, seliavos, šamai, meknės, pūgžliai[3].

Prie ežero įsikūrę kaimai: Snaigynas, Ančios, Paterai, Kailiniai, Radvilonys. Šiaurine pakrante eina kelias  134  LeipalingisLazdijaiKalvarija , pietine – kelias  2517  VeisiejaiViktarinasPaliepis . Veikia 2 kaimo turizmo sodybos, kempingas.

Šiaurvakarinėje pakrantėje pastatytas Veisiejų apžvalgos bokštas.

Etimologija redaguoti

 
Snaigynas nuo Kailinių

Ežerėvardis kilo nuo žodžių snaigė, sniegas.[4]

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. maps.lt duomenys
  2. Snaigynas - Lazdijų turizmo informacinis centras
  3. Snaigynas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 52
  4. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 309