Biochemija
Biochemija – mokslas, tiriantis gyvuose organizmuose vykstančias chemines reakcijas ir virsmus. Biochemija tiria daugumos pavienių elementų ir jonų vaidmenį fermentinėse reakcijose bei medžiagų transporte, energijos virsmus gyvose sistemose bei chemines reakcijas, kurios yra katalizuojamos fermentų. Tai mokslo sritis, siekianti sujungti ir paaiškinti ryšį tarp chemijos ir biologijos, sukurti teorinį pagrindą biotechnologijoms.
Biochemijos tyrimo objektai yra augalai, mikroorganizmai, gyvūnai, tarp jų ir žmogus.
Biochemijos kryptys (skyriai) redaguoti
- Statinė biochemija - organinių junginių struktūros, sudėties nagrinėjimas.
- Dinaminė biochemija - nagrinėja organinių junginių kitimus.
- Funkcinė biochemija - nagrinėja įvairių organinių junginių kitimus veikiant organams.
- Molekulinė biochemija - nagrinėja procesus molekuliniame lygyje: tiriama makromolekulių vidinė struktūra, stebimi jų kitimai sveikoje ir patologinėje ląstelėse.
Istorija redaguoti
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pirmasis etapas - Priešaušris redaguoti
Biochemijos ištakos siejamos su alchemija ir jatrochemija. 1828 m. Frydrichas Violeris susintetino šlapalą ir paneigė vitalistų idėją, jog organinių junginių negalima susintetinti už gyvos ląstelės ribų. XIX a. antrojoje pusėje ištiriamos organinių medžiagų struktūros, imama jas sintezuoti. Amžiaus pabaigoje pradedami sėkmingai tirti vitaminai, jų tyrimu ypač domėjosi Tartu universiteto mokslininkas Iluninas. XIX-XX a. sandūroje vokiečių chemikas E. Fišeris ištobulino aminorūgščių išskyrimą iš baltymų hidrolizato, susintetino pirmuosius peptidus, tyrė fermentų specifiškumą, vykdė lipidų tyrimus. Už šiuos darbus 1902 metais apdovanotas Nobelio premija.
1903 metais Karlas Noibergas spaudoje pirmasis pavartojo terminą „Biochemija“.
Antrasis etapas - Tarpukaris redaguoti
1926 metais Džeimsas Samneris išskyrė ureazę ir taip įrodė, jog fermentai yra baltymai.[1] Už šį įrodymą 1946 metais apdovanotas Nobelio premija. 1930 - 1933 m. amerikiečių mokslininkas Nortropas išskyrė virškinimo fermentus pepsiną, tripsiną ir chimotripsiną. 1932 - 1937 m. mokslinėje spaudoje pasirodo Krebso darbai, kurie atskleidė medžiagų oksidacijos ciklą ląstelėje (už tai gauta Nobelio premija 1953 m.) Taip pat šiame etape išskiriama keli šimtai kitų fermentų, gaminami fermentų kristalai, sukonstruojami spektrofotometrai, ultracentrifugos, pritaikomi chromatografijos, radioizotropinis metodai.
Trečiasis etapas - Molekulinė biologijos era redaguoti
1953 m. Džeimsas Votsonas, Francis Krikas, Rozalinda Franklin ir Morisas Vilkinsas nustatė DNR erdvinę struktūrą, apibūdindami ją kaip dvigubą spiralę. Tais pat metais Sangeris nustato insulino struktūrą. 1962 m. išsiaiškinama hemoglobino struktūra. 1965 - 1970 m. susintetinamas pirmasis genas. 1983 m. atrastas ŽIV.
Ketvirtasis etapas - Nanotechnologijų ir bioinžinerijos etapas redaguoti
Šis etapas vyksta šiuo metu. Jo eigoje ieškoma naujų diagnostikos būdų, bei kita. Šis etapas labai svarbus medicinoje. Vienas iš didžiausių šio etapo pasiekimų - 2003 balandžio 14 d. paskelbta, jog baigtas tirti žmogaus genomas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Karplus PA, Pearson MA, Hausinger RP (1997). „70 years of crystalline urease: What have we learned?“. Accounts of Chemical Research 30 (8): 330–337. doi:10.1021/ar960022j.
Nuorodos redaguoti
- Biochemijos terminų žodynas Archyvuota kopija 2007-03-15 iš Wayback Machine projekto.