Ričardas Anusauskas

   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Ričardas Anusauskas (g. 1958 m. vasario 5 d. Šiauliuose) – fotografas, menininkas, verslininkas.

Biografija redaguoti

Ričardo Anusausko tėvas – Florijonas Anusauskas, smuikų meistras. Motina – Joana Anusauskienė, poetė, išleidusi keletą eilėraščių rinkinėlių, muzikos pedagogė, ilgametė vaikų darželio muzikos vadovė, daug vaikų rengusi dainų konkursui „Dainų dainelė„. Tėvai gyvena Šiauliuose. Ričardo brolis – Artūras Anusauskas, džiazo pianistas, džiazo ansamblio vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas (dėsto kursą Džiazo improvizacija), skaito paskaitas užsienio šalių muzikos akademijose, pavyzdžiui, Sibelijaus muzikos akademijoje (Helsinkis, Suomija)[1].

Nuo 1972 iki 1976 m. studijavo Šiaulių muzikos technikume, baigė pianistės prof. Veronikos Vitaitės klasę, įgijo pianisto specialybę, vertėsi grodamas pianinu, fortepijonu. Nuo 1976 iki 1981 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete, įgijo estradinio orkestro vadovo specialybę. Nuo 1982 iki 1985 m. studijavo Leningrado Kultūros institute, įgijo masinių estradinių renginių režisieriaus specialybę.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo su Algirdu Kaušpėdu organizavo pirmąjį „Roko maršą“ per Lietuvą, buvo atsakingas už Šiaulių zoną. Buvo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) lengvosios muzikos orkestro direktorius. Fotomenininko Rimanto Dichavičiaus vadybininkas, kartu su Rimantu – vienas iš meno žurnalo „Baltic Art“ (jame pristatomi Baltijos regiono dailės kūrėjai) leidėjų, kompozitorius, dainų (rašomų dukrai Evelinai) autorius[2]. Anusauskas yra 2 autorinių CD autorius, parašė daugiau negu 60 dainų ir tekstų. Užsiima plokštelių leidyba, išleido du DVD muzikinius klipus. 2008 metų muzikos festivalio „Slavianskij bazar“ dainų konkurso komisijos narys (Lietuvos atstovas)[3].

Lietuvos foto menininkų sąjungos narys. Nuo 2002 m. – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) narys, Vilniaus miesto darbdavių ir verslininkų konfederacijos tarybos narys, Vilniaus klubo narys.

Išsituokęs, 3 vaikai (dukra – Evelina Anusauskaitė, muzikos atlikėja).

Kūryba (fotografija) redaguoti

Fotografuoti pradėjo nuo 15 m. (profesionaliai – nuo 2003 m.). Sukaupė didelį fotografijų archyvą įvairia tematika. Didelė dalis – iš kelionių (yra aplankęs per 170 valstybių).

Surengė daugiau nei 150 foto darbų parodų. Daugelis iš jų – tarptautinės: Prancūzijoje - Bordo pilyje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Latvijos mokslų akademijoje - Rygoje, daug kartų Baltarusijos mieste -Vitebske, vykstančiame festivalyje „Slovianskij Bazar“. 2010 m. parodą Minske filmavo nacionaliniai televizijos kanalai, apie ją rašė pagrindiniai laikraščiai ir žurnalai, parodoje eksponuotus darbus įsigijo dailininko ir akademiko A. Savicko galerija. Darbai skelbti Lietuvos ir užsienio spaudos leidiniuose, interneto tinklalapiuose, ne kartą rodytos laidos per įvairius televizijos kanalus Lietuvoje ir užsienyje. 2012m. kartu su geriausiu pasaulio fotografų penkiasdešimtuku buvo pakviestas į pasaulinį fotografijos kongresą Kinijoje, kur pristatytė savo kūrybinius pasiekimus. Už kūrybinius ieškojimus ir pasiekimus 2012 m. apdovanotas LATGA aukso žvaigžde. Pvz., 2006 m. Latvijos nacionalinėje akademijoje pristatyta apie 120 darbų; vėliau paroda perkelta į Lietuvos Respublikos ambasadą Latvijoje (tuometinis vadovas – Antanas Vinkus). Autoriaus darbai įdėti į Lietuvos fotomenininkų leidžiamą prestižinį albumą ”Lietuvos fotografija: „Vakar ir šiandien” 2007 m. Žurnale „Foto žurnalas entuziastams“ 2009 m. darbai pristatyti dešimtyje puslapių.

Parengė 5 knygas – foto darbų albumus: “Toli iš Arti“; "Mandarininė antelė"; "Azijos dvasia"; "Gražuolė Lietuva"; "Čia Lietuva".

2017m. Ričardas Anusauskas pristatė dokumentinį filmą apie laukinę Lietuvos gamtą "Keturi metų laikai".

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti