Vikipedija

Vaiva Grainytė

Vaiva Grainytė
Gimė 1984 m. rugsėjo 7 d. (39 metai)
Kaunas
Veikla rašytoja, dramaturgė, poetė
Žymūs apdovanojimai

2019 m. Auksinis liūtas Venecijos bienalėje
2018 m. Boriso Dauguviečio auskaras
2014 m. Auksinis scenos kryžius

Vikiteka Vaiva Grainytė

Vaiva Grainytė (g. 1984 m. rugsėjo 7 d. Kaune) – lietuvių rašytoja, dramaturgė ir poetė.[1] Dirba tarpdisciplininiuose teatro projektuose.

Išsilavinimas redaguoti

2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigė menotyros bakalauro, o 2009 m. teatrologijos magistro studijas. 2010–2011 m. Centrinėje dramos akademijoje Pekine studijavo kinų kalbą. Nuo 2015 m. menininkė dalyvauja tarptautinėse rezidencijų programose: KulturKontakt programos rezidencijoje Vienoje (Austrija), rašytojų rezidencijoje Villa Clementine Vysbadene (Vokietija), Akademie Schloss Solitude rezidencijoje[2] Štutgarte (Vokietija), Nordic House meno rezidencijoje Reikjavike (Islandija).

Kūryba redaguoti

    Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Nuo 2004 m. spaudoje publikuoja straipsnius, apžvalgas ir komentarus[3]. 2008–2009 kaip žurnalo „Miesto IQ“ autorė rengė interviu, esė, kultūros įvykių recenzijas. 2010–2012 m. – žurnalo „Economist. IQ“ teatro skilties autorė. Nuo 2013 iki 2015 buvo vyriausioji profesionalaus meno žinių portalo „Kamane.lt“[4] redaktorė. 2012 m. išleido esė knygą „Pekino dienoraščiai“[5] (Vaga, Vilnius). 2019 m. išleista poezijos knyga „Gorilos archyvai“[6] (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius).

Vaivos Grainytės kūryboje atsispindi asmeninė ir kolektyvinė atmintis, buities atspindžiai, socialinės temos dera su poezija, lengvu absurdu ir siurrealizmu. Menininkės kūryboje vyraujantis ironiškas antropologinis žvilgsnis padeda užfiksuoti dažnai nepastebimus procesus, o santūrus skeptiškumas – pašiepti perelyg sureikšmintus visuomenės reiškinius. Vaivos Grainytės kūrybai būdingas preciziškas atidumas sakinio struktūrai, temų aktualumui, paradoksaliai įvaizdžių paieškai. Autorė neretai trina ribas tarp literatūrinės ir kasdieniškos kalbėjimo manieros[7].

Individualią rašymo praktiką menininkė derina su kolektyviniu darbu. Ryškiausi kūrybinio bendradarbiavimo pavyzdžiai – kartu su menininkėmis Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtos dvi šiuolaikinės operos „Geros dienos!“ (2013) ir „Saulė ir jūra“ (2017). Bendroje autorių kūryboje ypatingas dėmesys yra skiriamas dokumentikos ir fikcijos, realizmo ir poezijos santykiui, taip pat – teatro, muzikos ir vizualiųjų menų persidengimui[8].

Dramaturgijos kūriniai, tekstai scenai redaguoti

Muzikinis performansas „Gegutės“ (2018) MO muziejuje, kūrinio bendraautorius – kompozitorius Arturas Bumšteinas.

Lėlių groteskas „Karalius Ubu“ (2018), Vilniaus teatre „Lėlė“. Režisierius – Neville Tranter, kompozitorius – Faustas Latėnas[9].

Šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra“ (2017), kūrinio bendraautorės – Rugilė Barzdžiukaitė ir Lina Lapelytė. Projektas 2019 m. atstovavo Lietuvai 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje ir buvo apdovanotas „Auksiniu liūtu“[10].

Šokio ir aplinkos spektaklis „Lucky Lucy“ (2016), choreografės ir atlikėjos – Agnija Šeiko, Annika Ostwald (Švedija), dramaturgas – PeO Sanders (Švedija), kompozitorius – Magnus Bugge (Norvegija)[11].

Šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ (2013), kūrinio bendraautorės – kompozitorė Lina Lapelytė ir režisierė Rugilė Barzdžiukaitė. Libretas išverstas į anglų, prancūzų, vokiečių, portugalų, italų, rusų, lenkų, ukrainiečių, latvių, estų ir kinų kalbas.

Radijo pjesės redaguoti

„Nuo Ašies“ (2015). Režisierė – Saulė Norkutė, garso režisierius – Vladas Dieninis. Pjesė radijo dramaturgijos konkurse „Kviečia radijo teatras“ laimėjo II vietą.

„Raganos nevalgo guminukų“ (2014). Pjesė atrinkta į konkursinę Tarptautinės moterų dramaturgių konferencijos skaitymų programą (Keiptaunas, PAR).

Apdovanojimai redaguoti

2012 m. Vaivos Grainytės knyga „Pekino dienoraščiai“ nominuota „Metų knygos“ kategorijoje[12], įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką, o 2013 m. – įvertinta Augustino Griciaus premija.

Kartu su Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite už operą „Geros dienos!“ 2012 m. pelnė tarptautinio teatro instituto organizuojamo konkurso Music Theatre NOW prizą (Jončiopingas, Švedija). 2014 m. už geriausią lietuvių autorių pastatymą menininkėms Lietuvoje įteiktas Auksinis scenos kryžius[13]. Tais pačiais metais pelnyti du Latvijoje vykstančio festivalio „Baltijos teatrai“ konkursinės programos apdovanojimai už „socialinės tikrovės pajautą” ir „dramaturgiją“.

2015 m. Lietuvoje kūrėjos įvertintos Jaunojo menininko premija, taip pat pelnė pagrindinį tarptautinio jaunųjų režisierių festivalio „Fast Forward“ prizą (Braunšveigas, Vokietija). 2018 m. už novatoriškus ir originalius sprendimus menininkės apdovanotos Boriso Dauguviečio auskaru[14]. Kūrinys pristatytas pasauliniuose muzikos, teatro ir operos festivaliuose „Auksinė kaukė“ Maskvoje (Rusija), Tarptautiniame Šanchajaus (Kinija) šiuolaikinio teatro festivalyje, muzikos ir teatro festivalyje „Prototype“[15] Niujorke (JAV), festivaliuose Prancūzijoje „Automne En Normandie“, „NEXT – La Rose Des Vents“, „Le Bateau Feu“, „Passages“, „Horizon“, „EXIT“, „Théâtre en Mai“, taip pat kūrinys rodytas Vokietijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Italijoje, Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje. Pastatymus koprodiusavo tokios institucijos kaip Miuncheno Kammerspiele ir Drezdeno valstybinis teatras Vokietijoje. Opera transliuota BBC Radio 3 ir LRT.

Kartu su Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite 2019 m. pelnė:

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Manfredas Žvirgždas, Vaiva Grainytė, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-06-01. Nuoroda tikrinta 2023-01-17.
  2. ↑ Vaiva Grainytė. Kaunas/Lithuania – Performing Arts, Solitude fellow 2015–2017 Archyvuota kopija 2019-06-20 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ Vaiva Grainytė. Lietuvos rašytojų sąjunga
  4. ↑ Apie Kamanė.lt
  5. ↑ Knygos recenzija. „Pekino dienoraščiai“ – poetiška, ironiška, dėmesinga kelionė į Kiniją by Audrius Ožalas in 15min.lt, 2012 07 06.
  6. ↑ Apie knygą „Gorilos archyvai“
  7. ↑ Naujoji piligrimystė: Mikalojus Kristupas Radvila Grainytė by Akvilė Rėklaitytė in Literatūra ir menas, iš 3404 / 44 žurnalo (2012 11 30)
  8. ↑ 7-ojo šiuolaikinės operos festivalio NOA (Naujosios operos akcija) bukletas, p. 16-17.
  9. ↑ Apie spektaklį „Karalius Ubu“ Archyvuota kopija 2019-06-18 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ Biennale Arte 2019: Official Awards, in Labiennale.org, 2019 05 11
  11. ↑ Apie spektaklį „Lucky Lucy“ Archyvuota kopija 2019-06-29 iš Wayback Machine projekto.
  12. ↑ Pristatomi „Metų knygos rinkimų 2012“ nominantai, in Delfi.lt, 2012 10 22.
  13. ↑ Panevėžyje teatralams įteikti Auksiniai scenos kryžiai by Tomas Markelevičius in 15min.lt, 2014 03 27.
  14. ↑ Paskelbti „Auksinių scenos kryžių“ laureatai by Monika Gimbutaitė in 15min.lt, 2018 03 27.
  15. ↑ Attention, Shoppers: We’re Singing by Steve Smith in The New York Times, 2014 01 16.
  16. ↑ Pirmą kartą istorijoje: Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje apdovanotas „Auksiniu liūtu“ by Monika Gimbutaitė in 15min.lt, 2019 05 11.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vaiva_Grainytė&oldid=7157766"