Keiptaunas (angl. Cape Town, afr. Kaapstad) – miestas Pietų Afrikos Respublikos pietuose, Atlanto vandenyno pakrantėje netoli nuo Gerosios Vilties kyšulio; viena šalies sostinių (parlamento vieta) ir vienas didžiausių šalies miestų.[2] Keiptaunas buvo pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje. Su Atlantisu, Parliu, Somerset Vestu, Stelenbosu ir kitais miestais sudaro aglomeraciją (>4,5 mln. gyventojų).

Keiptaunas
angl. Cape Town
      
Miesto panorama nuo kalnų
Keiptaunas
Keiptaunas
33°55′0″ p. pl. 18°25′0″ r. ilg. / 33.91667°š. pl. 18.41667°r. ilg. / 33.91667; 18.41667 (Keiptaunas)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika
Provincija Vakarų Kapas
Įkūrimo data 1652 m.
Gyventojų (2011[1]) 3 430 992
Plotas 1 137 km²
Tankumas (2011[1]) 3 018 žm./km²
Altitudė 5 m
Vikiteka Keiptaunas

Veikia 1829 m. įkurtas Keiptauno universitetas, taip pat Vakarų Kyšulio universitetas (1960 m.), astronomijos observatorija, Pietų Afrikos (įkurtas 1825 m.), kultūros istorijos (1966 m.) muziejai, nacionalinė galerija (1871 m.), Pietų Afrikos biblioteka (1818 m.), simfoninis orkestras, teatras. Botanikos sodas, akvariumas.

Išlikusi olandų laikų Gerosios Vilties tvirtovė (Fort de Goede Hoop, dabar Istorijos muziejus), XIX–XX a. pr. bažnyčios, sinagoga, XVIII a. rotušė.

Keiptaunas Stalo kalno papėdėje
Gerosios Vilties tvirtovė

Geografija

redaguoti

Keiptaunas žymus savo Stalo kalnu, kuris yra miesto simbolis. Stalo kalno plokščia viršūnė kartu su Signalo kalvos ir Liūto Galvos viršūnėmis dominuoja miesto panoramoje. Vandenynas aplink Keiptauną audringas, todėl netoliese esantis Gerosios Vilties kyšulys kartais vadinamas „Audrų“ kyšuliu.

Keiptaunas – toliausiai į pietus nutolęs Afrikos didmiestis, tačiau pats piečiausias žemyno taškas yra už 200 km į pietus esantis Adatos kyšulys.

Ekonomika

redaguoti

Vystoma naftos perdirbimo, automobilių gamybos, medienos apdirbimo, chemijos (trąšų, plastikų), statybinių medžiagų (cemento), poligrafijos, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė, laivų statyba ir remontas (vienas didžiausių pasaulyje sausųjų dokų). Juvelyrika (deimantų šlifavimas). Keiptaunas yra pajūrio kurortas, plėtojamas turizmas (įrengtas lynų kelias į Stalo kalną).[3]

Istorija

redaguoti

Keiptauną įkūrė Nyderlandų Rytų Indijos kompanija ir pradžioje jo paskirtis buvo burinių laivų aprūpinimas pakeliui į Indoneziją. Kolonija pavadinta De Kaap – 'kyšulys'. Vieta pasirinkta dėl to, kad jos įlanka sudarė natūralų uostą. Olandai išstūmė ten gyvenusias vietines koisanų gentis ir apgyvendino azijiečius vergus, kurie vėliau tapo „Kapo spalvotaisiais“. Miestas buvo Kapo kolonijos administracinis centras. 1806 m. Keiptauną užkariavo anglai ir perėmė šio strategiškai svarbaus uosto kontrolę.

Per 1899–1902 m. Būrų karą su Pietų Afrikos būrų respublikomis Orane ir Transvaliu kariaujančių britų karinė bazė. Nuo 1814 m. Didžiosios Britanijos Kapo kolonijos administracinis centras. 1840 m. Keiptaunui suteiktos miesto teisės. XIX a. pab. apylinkėse atradus aukso bei deimantų telkinių, į miestą pradėjo plūsti migrantai iš Europos.

Nuo 1910 m. Didžiosios Britanijos dominijos Pietų Afrikos Sąjungos, nuo 1961 m. – Pietų Afrikos Respublikos Vakarų Kyšulio provincijos administracinis centras.[3]

 
Pietų Afrikos Respublikos parlamento rūmai Keiptaune

Gyventojai

redaguoti

2011 m. 35,7 % Keiptauno savivaldybės gyventojų gimtoji kalba buvo afrikanų, 29,8 % – kosų, 28,4 % – anglų.[4]

Žymūs žmonės

redaguoti
  • Lippy Lipshitz (1903–1980) – Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos skulptorius ir dailininkas.
  • John Maxwell Coetzee (1940-) – rašytojas, 2003 m. gavęs Nobelio literatūros premiją.

Šaltiniai

redaguoti
  1. SOUTH AFRICA: Western Cape, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 205
  3. 3,0 3,1 Keiptaunas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  4. Census 2011 Municipal report: Western Cape. Statistics South Africa. 2012