Atverti pagrindinį meniu
Jonas Žemaitis – vienas iš Kęstučio apygardos vadovų

Kęstučio apygarda – rezistencinio pasipriešinimo Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikusių partizanų junginių dalyvius vienijusi Lietuvos partizanų apygarda, veikusi 19461959 m. Leido laikraštį „Laisvės varpas“.

Visų Kęstučio apygardos kovotojų atminimas 2018 m. įamžintas monsinjoro A. Svarinsko rūpesčiu pastatytoje Kryžkalnio koplyčioje (Raseinių raj.).

IstorijaKeisti

 
Paminklas žuvusiems Kęstučio apygardos partizanams Juodaičiuose

Partizanų būriai Žemaitijoje kūrėsi vėliau nei kitoje Lietuvos dalyje, nes ją vėliau pasiekė frontas (1944 m. rudenį ir metų pabaigoje). Iš pradžių kaip ir visoje Lietuvoje kūrėsi dideli partizanų būriai, jungę iki šimto ir daugiau kovotojų. Didelę įtaką partizaniniam judėjimui turėjo LLA. Jos pagrindu 1946 m. pabaigoje Vakarų Žemaitijoje buvo įkurta Žemaitijos apygarda.[1]

Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. Iki 1948 m. balandžio mėn. vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda.

1947 m. pradžioje apygarda patyrė didelių nuostolių apygardų ir rinktinių štabuose.[2] Paskutiniai Kęstučio apygardos vadai žuvo 1953 m. vasarą, paskutinis rinktinės partizanas – Edmundas Kmita-Evaldas – žuvo 1961 m. lapkričio 9 d.[3]

Iš žymesnių kautynių paminėtinas Virtukų mūšis, įvykęs 1945 m. liepos 22 d. Raseinių apskrityje Liolių valsčiuje (žuvo 15 partizanų, tarp jų 3 moterys). NKVD baudžiamojoje operacijoje pasienio pulko kareiviai miške netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties buvo apsupę 54 partizanus. Tris valandas trukusiame mūšyje dalyvavo keturi Žebenkšties rinktinės partizanų būriai, vadovaujami rinktinės vado Juozo Čeponio-Budrio, Algimanto Zaskevičiaus-Vasario ir štabo viršininko Jono Žemaičio-Dariaus.

RinktinėsKeisti

Pradžioje apygardą sudarė 6 rinktinės. 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, liko 3:[4]

  • Birutės (buvusi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio),
  • Butigeidžio (buvusi Lydžio, Aukuro),
  • Vaidoto (buvusi Žalčio, Naro).

VadaiKeisti

Vardas ir pavardė Slapyvardžiai Nuo Iki Pastabos
Juozas Kasperavičius Visvydas 1946 m. rugsėjo 12 d. 1947 m. balandžio 12 d. Partizanų vadų suvažiavime 1949 m. vasario 16 d. pagerbtas aukščiausiu partizanų įvertinimu – Laisvės kovos karžygio garbės vardu, apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais
Jonas Žemaitis Tylius 1947 m. gegužės 25 d. 1948 m. liepa Partizanų generolas
Henrikas Danilevičius Vidmantas 1948 m. liepa 1949 m. balandis
Aleksas Miliulis Neptūnas, Algimantas 1949 m. balandis 1949 m. birželis
Antanas Bakšys Klajūnas, Germantas 1949 m. birželis 1951 m. rugpjūtis Vyčių sąjungos įkūrėjas ir ideologas
Krizostomas Labanauskas Justas 1951 m. rugpjūtis 1952 m. gegužė
Povilas Morkūnas Rimantas, Drakas 1952 m. gegužės 20 d. 1953 m. birželio 19 d. Žuvo eidamas pareigas
Jonas Vilčinskas Algirdas 1953 m. birželis 1953 m. rugsėjis

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos žinios Aras Lukšas. Nebaigta kęstutėnų kova, 2013 09 13
  2. partizanai.org D.Kuodytė KĘSTUČIO APYGARDOS KŪRIMASIS (tęsinys)
  3. „JUNGTINĖ KĘSTUČIO (KĘSTUČIO) APYGARDA“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Nuoroda tikrinta 2015-01-08. 
  4. bernardinai.lt LAISVĖS KRYŽKELĖS. KĘSTUČIO APYGARDA.