Valstybės saugumo departamentas

Valstybės saugumo departamentas
VSD emblema
Bendroji informacija
Valstybė	Lietuva
Įkurta	1918-10-27 (atkurta 1990-03-26)
Pavaldumas	Seimas ir Prezidentas
Būstinė	Pilaitės pr. 19, 06264 Vilnius
Metinis biudžetas	<valstybės paslaptis>
Darbuotojų kiekis	78 (2024-04-18)
Buvusi tarnyba	Generalinio štabo Žvalgybos skyrius
Vadovybė
Vadovas	Darius Jauniškis (2015–2025)
Pavaduotojai	Remigijus Bridikis (2015–2025) Vaidotas Mažeika (2015–2025) Giedrius Krupauskas (2022–2027)
Tinklalapis
VSD.LT

VSD būstinė (Pilaitė)

VSD būstinė (iš vidaus)

Valstybės saugumo departamentas (sutr. VSD) – Lietuvos specialioji tarnyba, renkanti informaciją apie grėsmes ir pateikianti ją saugumą užtikrinančioms institucijoms.

Atlieka žvalgybą, kontržvalgybą, įslaptintos informacijos apsaugą. Bendradarbiauja su užsienio žvalgybos ir specialiosiomis tarnybomis užtikrindama Europos ir transatlantinį saugumą.

Ištakos siekia 1918 m., kai įkurtas tuometinės kariuomenės žvalgybos skyrius. 1940 m. okupavus Lietuvą, veikla nutraukta. 1990 m. atstačius nepriklausomybę VSD atkurtas.

Veikla

Žvalgyba

Žvalgybos tikslas – nustatyti iš užsienio kylančias grėsmes, kurios kelia pavojų Lietuvos suverenitetui, teritorijos saugumui, konstitucinei santvarkai, Lietuvos interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

Kontržvalgyba

Kontržvalgybos tikslai:

• Numatyti, nustatyti ir šalinti Lietuvoje kylančias grėsmes, galinčias paveikti politiką ar ekonomiką, pažeisti Lietuvos suverenitetą, teritorijos saugumą, konstitucinę santvarką, Lietuvos interesus, gynybinę ir ekonominę galią;
• Nustatyti užsienio žvalgybų ar panašių institucijų, jų agentų veiklą;
• Organizuoti ir vykdyti valstybinių ir tarnybinių paslapčių apsaugą bei kontroliuoti, kaip paslaptys saugomos Lietuvoje ir jos užsienio įstaigose.

Įslaptintos informacijos apsauga

VSD atlikdamas pavestą įslaptintos informacijos apsaugą:

• Tikrina žmonių ir įstaigų, kuriems reikalinga susipažinti su įslaptinta informacija, atitiktį reikalavimams;
• Kontroliuoja įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų laikymąsį.

Istorija

Tarpukaris

Dėl nepriklausomos Lietuvos kūrimosi pirmojo etapo (1918–1922 m.) specifikos slaptoji tarnyba 1918 m. spalio 27 d. pirmiausia įsteigta kariuomenėje. Karinės pajėgos tada buvo Lietuvos saugumo garantas. Kariuomenėje veikusi slaptoji tarnyba iš nedidelės Žinių dalies virto Žvalgybos skyriumi. 1923 m., kai padėtis Rytų Europoje stabilizavosi ir Lietuvos valstybę pripažino tarptautinė bendruomenė, žvalgybos skyrius reorganizuotas: karinė žvalgyba ir kontržvalgyba paliktos kariuomenei, politinis sekimas (saugumo tarnyba) perduotas VRM. Nuo tada abi buvusio Žvalgybos skyriaus tarnybos plėtojosi savarankiškai. 1923 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. ji vadinosi VRM Kriminaliniu skyriumi „B“. 1924–1926 m. pervadinta į Politinės policijos skyrių, o 1927 m. pradžioje – į Kriminalinės policijos valdybos skyrių „A“, kuris 1928 m. tapo I skyriumi. 

1933 m. birželio 1-ąją Kriminalinės policijos valdyba buvo reorganizuota į Valstybės saugumo departamentą. Ši data laikoma VSD įkūrimo diena. Tada I skyrius pervadintas Saugumo policija. Įstaiga siekė pristabdyti arba nutraukti antivalstybinių (komunistinių, nacistinių ar pan.) grupuočių veiklą, užkirsti kelią sąmokslininkų rengiamiems perversmams ir pučams.

1940 m. birželio 10 d. paskutinis VSD direktorius A. Povilaitis įsakė sunaikinti agentūrines bylas ir kitus slaptus dokumentus. 1940 m. birželio 15 d. į Lietuvą įriedėję sovietiniai tankai užėmė pozicijas ir greta VSD. A. Povilaitis tapo viena pirmųjų sovietinio teroro aukų. 

Atkūrus Nepriklausomybę

1990 m. kovo 26 d. Lietuvos Vyriausybė prie Ministrų kabineto įsteigė VSD.

1994 m. sausio 20 d. Seimas priėmė VSD įstatymą, jame apibrėžė tarnybos veiklos sritis. 1994 m. pab. Vyriausybė patvirtino VSD statutą.

VSD priskirtos žvalgybos institucijai nebūdingos funkcijos:

• tirti VSD kompetencijai priklausančius nusikaltimus, ieškoti nusikaltėlių ir juos kvosti;
• saugoti valstybės ekonominius pagrindus;
• užtikrina šalies vadovų ir oficialių Lietuvos svečių apsaugą;
• saugoti nuo avarijų ir katastrofų strateginę reikšmę turinčius objektus;
• užtikrinti vyriausybinio ryšio apsaugą;
• tirti valstybės pareigūnų ir kitų žmonių nusikaltimus, kurie galėjo padaryti didelę žalą Lietuvai.

2010 m. sausio 21 d. politikai nusprendė Lietuvos žvalgybos įstaigų veiklos principus. Pertvarkant siekta, kad VSD taptų klasikine žvalgybos tarnyba, nesusijusia su baudžiamuoju persekiojimu. 2010 m. gruodžio 23 d. įstatymu VSD panaikinta ikiteisminio tyrimo funkcija. VSD tapo žvalgybos, o ne teisėsaugos institucija. Patikslinta pagrindinė darbo kryptis – žvalgyba ir kontržvalgyba.

Nuo 2011 m. birželio 1 d., VSD iniciatyva, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu atriboti ginčus nagrinėjančią instituciją – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją ir VSD, kuris buvo potencialus šių ginčių dalyvis (iki tol VSD direktorius buvo ir PAKK pirmininkas).

2012 m. spalio 17 d. Seime priimtas naujas Žvalgybos įstatymas, juo VSD įtvirtinta kaip nepolitinė institucija. O nuo VSD atskirtas Vyriausybinių ryšių centras, finansinių nusikaltimų tyrimai, dalyvavimas šalies ūkinių reikalų tvarkyme, šeimyninių ginčų sprendimai ir pan.

Vadovai

VSD ir organizacijoms pirmtakėms vadovavo:

• Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinis skyrius „B“
  • Antanas Račys (1923 m. rugpjūčio 1 d. – 1924 m. sausio 1 d.)
• Vidaus reikalų ministerijos Politinės policijos skyrius
  • Antanas Račys (1924 m. sausio 1 d. – 1926 m. liepos 20 d.)
  • Ignas Paškevičius (1926 m. liepos 20 d. – 1926 m. gruodžio 17 d.)
  • Bronius Vėžys (1926 m. gruodžio 17 d. – 1926 m. gruodžio 23 d.)
  • Antanas Račys (1926 m. gruodžio 23 d. – 1927 m. sausio 12 d.)
• Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinė policija
  • Jonas Polovinskas-Budrys (1927 m. sausio 12 d. – 1928 m. sausio 1 d.)
  • Aleksandras Survila (1928 m. sausio 1 d. – 1929 m. lapkričio 1 d.)
  • Steponas Rusteika (1930 m. vasario 1 d. – 1931 m. balandžio 2 d.)
  • Jonas Statkus (1931 m. vasario 1 d. – 1933 m. gegužės 12 d.)
  • Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos skyrius „A“ (nuo 1928 m. kovo 13 d. – I skyrius)
    • Aleksandras Survila (1927 m. gegužė – 1927 m. lapkritis)
    • Jonas Statkus (1928 m. – 1931 m. balandžio 2 d.)
    • Augustinas Povilaitis (1931 m. balandžio 2 d. – 1933 m. gegužės 12 d.)
• Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamentas
  • Jonas Statkus (1933 m. gegužės 12 d. – 1934 m. rugsėjo 1 d.)
  • Augustinas Povilaitis (1934 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. birželio 12 d.)
  • Felicijonas Bortkevičius (1940 m. birželio 12 d. – 1940 m. birželio 15 d.)
  • Antanas Sniečkus (1940 m. birželio 19 d. – 1940 m. rugpjūčio 15 d.)

• 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

• Valstybės saugumo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (1990 m. kovo 26 d. – 1991 m. gruodžio 2 d.)
  • Mečys Laurinkus (1990 m. kovo 26 d. – 1991 m. kovo 19 d.)
  • Viktoras Zedelis (laikinai ėjo pareigas 1991 m. kovo 19 d. – 1991 m. rugsėjo 27 d.)
  • Zigmas Vaišvila (1991 m. rugsėjo 27 d. – 1992 m. kovo 19 d.)
• Nacionalinė saugumo tarnyba (1991 m. gruodžio 2 d. – 1992 m. liepos 31 d.)
  • Balys Gajauskas (1992 m. balandžio 22 d. – 1992 m. rugpjūčio 11 d.)
• Saugumo tarnyba (1992 m. liepos 31 d. – 1994 m. gegužės 9 d.)
  • Petras Plumpa (1992 m. rugpjūčio 11 d. – 1993 m. sausio 4 d.)
  • Jurgis Jurgelis (1993 m. sausio 4 d. – 1994 m. gegužės 9 d.)
• Valstybės saugumo departamentas (nuo 1994 m. gegužės 9 d.)
  • Jurgis Jurgelis (1994 m. gegužės 9 d. – 1998 m. birželio 3 d.)
  • Mečys Laurinkus (1998 m. birželio 3 d. – 2004 m. balandžio 30 d.)
  • Arvydas Pocius (2004 m. balandžio 30 d. – 2007 m. birželio 12 d.)
  • Povilas Malakauskas (2007 m. birželio 12 d. – 2009 m. gruodžio 28 d.)
  • Gediminas Grina (2010 m. balandžio 9 d. – 2015 m. balandžio 13 d.)
  • Darius Jauniškis (nuo 2015 m. balandžio 14 d. – 2025 m.)

VSD vadovą 5 m. kadencijai, Seimui pritarus, skiria Lietuvos prezidentas.

Literatūra

• Arvydas Anušauskas „Lietuvos slaptosios tarnybos, 1918–1940“, Vilnius, Mintis, 1993, ISBN 5-417-00652-1