Vikipedija

Įslaptinta informacija

Įslaptinta informacija – dokumentai ar kitokios formos informacija, kurią valstybinė įstaiga laiko neskelbtina, saugotina nuo viešinimo. Dažniausiai susijusi su baudžiamaisiais, kariniais, užsienio politikos, ūkiniais, žvalgybiniais/kontržvalgybiniais reikalais.

VDR šifratoriaus „Fialka“ naudojimo instrukcija buvo įslaptinta informacija

Savybės redaguoti

Įstatymai griežtai riboja tokios informacijos apyvartą. Su ja susipažinti gali tik patikrinti/patikimi žmonės, kuriems tokia informacija būtina darbui atlikti. Už netinkamą elgesį su įslaptinta informacija įvairiai baudžiama – pradedant pasmerkimu/papeikimu, baigiant laisvės atėmimu, dažnai atimant leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Kai kurios įmonės ar nevyriausybinės organizacijos irgi priskiria apsaugos lygius savo informacijai. Taip elgiasi siekdamos apsaugoti komercines paslaptis, privatumą, finansinę ar teisinę informaciją.

Praėjus laikui, įslaptinta informacija gali pasenti, tapti ne tokia jautria ar pasidaryti svarbia istoriškai. Tad gali būti išslaptinta, paskelbta viešai. XX a. pabaigos kai kuriose šalyse priimti informacijos laisvės įstatymai. Jie nustato, kad visuomenė turi teisę žinoti visą informaciją, kuri nepadarytų žalos, jei taptų vieša. Kartais dokumentai išslaptinami su išlygomis, pvz. uždengiant dar slaptą informaciją.

Lietuvoje įslaptintos informacijos apsaugą įgyvendina Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Ji sudaryta iš 6 narių: po 2 narius deleguoja prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras.[1]

Žymėjimas redaguoti

Įslaptintų dokumentų autorius privalo jiems suteikti slaptumo lygį, kuris pasirenkamas remiantis poveikio vertinimu.

Lietuva redaguoti

Lietuvoje tvarkomas per Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinę sistemas.[2]

Slaptumo žymos[3] (liaud. grifai)[4]
Pavadinimas Santrumpa[5] Paslaptis Terminas Praradimas/atskleidimas gali
Visiškai slaptai VS Valstybės 30 metų Sukelti grėsmę Lietuvos suverenitetui ar teritorijos vientisumui arba turėti ypač sunkių pasekmių valstybės interesams, arba sukelti pavojų žmogaus gyvybei.
Slaptai S Valstybės 15 metų Pažeisti valstybės gynybinę galią ar padaryti žalos valstybės interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Konfidencialiai KF Tarnybos 10 metų Pakenkti valstybės interesams arba padaryti žalos valstybės institucijų veiklai ar sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui.
Riboto naudojimo RN Tarnybos 5 metai Pakenkti valstybės institucijų interesams.

Įslaptinta informacija, kurios atskleidimas gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei, įslaptinama 75 metams. Jei informaciją tikslinga įslaptinti trumpesniam terminui, arba iki tam tikro įvykio, kuriam įvykus informacijos įslaptinimas nebetenka prasmės, šalia slaptumo žymos nurodomas įslaptinimo terminas, konkretus įvykis ar kitos informacijos išslaptinimo sąlygos.[6]

2023 m. rugpjūtį Lietuvoje su įslaptinta informacija dirbo ~20 tūkst. žmonių.[7]

Tarptautinės organizacijos redaguoti

NATO redaguoti

Sąjungininkų dokumentuose įslaptinta informacija žymima 4 lygiais:[8][9]

  1. COSMIC Top Secret (CTS) (visiškai slapta);
  2. NATO Secret (NS) (slapta);
  3. NATO Confidential (NC) (konfidenciali);
  4. NATO Restricted (NR) (riboto naudojimo).

ES redaguoti

Europos Sąjunga naudoja 4 lygių įslaptinimą:

  • EU Top Secret (visiškai slapta);
  • EU Secret (slapta);
  • EU Confidential (konfidenciali);
  • EU Restricted (riboto naudojimo).[10]

JT redaguoti

Naudoja 2 įslaptintos informacijos lygius: konfidencialios ir griežtai konfidencialios.[11]

Papildomi redaguoti

Atsižvelgiant į veiklos specifiką, įslaptinta informacija gali būti žymėta ir papildomais nurodymais, pvz:

  • Asmeniškai jums;
  • Gražinti per <skaičius> val.
  • Ypatingos svarbos;
  • Kopijuoti draudžiama;
  • Tarnybiniam naudojimui;
  • Tik Lietuvos žiniai (angl. LT eyes only);
  • Perduoti <adresatas>;
  • Susipažinus sunaikinti.

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ https://www.vsd.lt/paslapciu-apsauga/paslapciu-apsaugos-ir-koordinavimo-komisija/
  2. ↑ https://www.nksc.lt/doc/akreditacija/duk_islaptintos_informacijos_rysiu_ir_informacines_sistemas_.pdf
  3. ↑ LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas
  4. ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2044605/anusauskas-atmeta-jam-reiskiama-kritika-nepagristas-slaptumo-grifu-uzdejimas-irgi-draudziamas-istatymu
  5. ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“. 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 820. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
  6. ↑ https://www.infolex.lt/ta/70891
  7. ↑ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nacionalinio-saugumo-komisija-svarsto-daliai-lietuviu-drausti-vykti-i-rusija-ir-baltarusija.d?id=94279537
  8. ↑ Internet, JSK. „Ochrona Informacji Niejawnych Międzynarodowych W Sferze Cywilnej I Wojskowej – Ochrona informacji niejawnych międzynarodowych w sferze cywilnej i wojskowej – BIP – Agencja Bezpieczeństwa Wewnętrznego“. www.bip.abw.gov.pl.
  9. ↑ „NATO Security Indoctrination“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-02-04. Nuoroda tikrinta 2023-03-11.
  10. ↑ „Decision of 23 September 2013 on the security rules for protecting EU classified information“. Official Journal of the European Union. 2013-10-15. Nuoroda tikrinta 2015-09-05.
  11. ↑ Team, ODS. „ODS HOME PAGE“ (PDF). documents-dds-ny.un.org. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-12-28. Nuoroda tikrinta 2022-12-28.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Įslaptinta_informacija&oldid=7218737"