Perejaslavlio kunigaikštystė

(Nukreipta iš puslapio Perejeslavo kunigaikštystė)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Perejaslavlio kunigaikštystė (ukr. Переяславське князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XIXIV amžiais dabartinės Ukrainos pietryčių teritorijoje. Kunigaikštystė buvo įsikūrusi Trubežo ir kitų upių baseine, ir prisiglaudė prie Ponto stepės, kuri driekėsi pietuose ir skyrė nuo Juodosios jūros.

Переяславське князівство
Perejaslavlio kunigaikštystė
Aukso Ordos vasalė 1239–1363

1024 – 1363
Location of
Location of
Rusios kunigaikštystės XI a.
Sostinė Perejaslavlis
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Perejaslavlio kunigaikščiai
 988—1010 (pirmas) Jaroslavas Vladimirovičius
 1206–1213 Sviatoslavas Vsevolodovičius
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Kijevo 1024 m., 1024
 - Prijungta prie LDK 1363 m.

Perejaslavlio kunigaikštystė formavosi pietryčiausiose Rusios žemėse ir šis regionas buvo svarbiausias forpostas kovojant su stepių klajokliais. Nuo maždaug IX a. ši teritorija priklausė Kijevo Rusiai. Nepriklausoma kunigaikštystė įsikūrė po Jaroslavo mirties Rusią padalinus tarp sūnų. Vsevolodas Jaroslavičius oficialiai tapo pirmuoju Perejaslavlio kunigaikščiu (1054–1073) ir Riurikaičių Perejaslavlio linijos pradininku. Tuo metu Perejaslavlis kartu valdė ir būsimąją Rostovo žemę.

Istorija lėmė, kad pasibaigus vietinei Kijevo dinastinei linijai, Perejaslavlį valdantys kunigaikščiai užimdavo Kijevo sostą. Tai padarė jau pirmasis Perejaslavlio kunigaikštis (Kijevą su pertrauka valdė 1076–1093 m.), vėliau – jo sūnus Vladimiras Monomachas (Kijevą valdė 1113–1125). Todėl kunigaikštystė ilgainiui tapo svarbiu laipteliu į Kijevo kunigaikščius, ir dėl jos buvo labai daug varžomasi.

1140 m. Vsevolodas Olgovičius (Černigovo linija) bandė užimti kunigaikštystę, tačiau joje išlaikyta vietinė kunigaikščių linija – Monomachai. Nepaisant to, 1132–54 m. vyko arši kova tarp Monomacho vaikaičių, ir per tą trumpą laiką kunigaikštystėje pasikeitė daug valdovų. Valdant vėlesniems įpėdiniams nusistovėjo dinastinė tvarka.

1168 m. kunigaikštystė galutinai suskilo į dvi dalis, kuomet rytinės dalys suformavo Rostovo žemę. Jos pradininkas buvo Vladimiro Monomacho anūkas Andrejus Bogoliubskis.

Apie 1238 m. Perejaslavlis buvo nusiaubtas Aukso ordos ir niekada nebeatsigavo. Čia įsigalėjo mongolų vietininkai. Po šimto metų nusilpusią kunigaikštystę užėmė LDK. Atrodo, kad ilgainiui kunigaikštystės žemės įjungtos į Kijevo vaivadiją.