Ukmergės apskritis (1565–1795)
Kitos reikšmės – Ukmergės apskritis.
Ukmergės apskritis (arba Vilkmergės pavietas; lenk. Powiat wiłkomierski) – administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos teritorijos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Vilkmergė (dabartinė Ukmergė).
Ukmergės apskritis (1565–1795) | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
![]() | ||||
Valstybė | Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |||
Administracinis centras | Vilkmergė (dabar - Ukmergė) | |||
1564-1793 | ![]() | |||
1793-1795 | Breslaujos vaivadija | |||
Gyventojų | 144,942 (1790) | |||
Plotas | 8 970 km² (1790) |
Istorija redaguoti
Pavietas minimas nuo XV a. (iki 1564–1566 m. LDK reformų buvo aiškiau neapibrėžtas teritorinis vienetas). Reformos metu didesnės vaivadijos suskirstytos į pavietus. Vilniaus vaivadijoje išskirti Ašmenos, Lydos, Vilkmergės (Ukmergės) ir Breslaujos, o iš Trakų vaivadijoje – Gardino, Kauno ir Upytės pavietai. 1565 m. gruodžio 30 d. Ldk išleido privilegiją, kuria įsteigė seimelius. Pavieto ir vaivadijų bajorai įgavo teisę dalyvauti valstybės valdyme – šalia įprastų valstybės pareigūnų veiklos įvairiais valstybės valdymo klausimais (priešseiminiai, reliaciniai, elekciniai ir kt.) buvo pradėta šaukti pavieto seimelius. Šalia įprastų reikalų seimeliai rinkdavo kandidatus į žemės teismą, kitus pavieto urėdus, taip pat atstovus į seimą, surašydavo jiems instrukcijas.
1564 m. Bielsko seime LDK didikai atsisakė teisminių privilegijų ir sutiko paklusti bendram su visais bajorais teismui, procesas baigtas 1566 m. priėmus II Lietuvos statutą. Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 1795–1797 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai. 1797 m. pavietas pertvarkytas į Vilkmergės apskritį (ujezdą).
Pagrindinės gyvenvietės redaguoti
1665 m. Nicolas Sanson sudarytame Vilniaus ir Trakų vaivadijų žemėlapyje Vilkmergės paviete pažymėtos šios gyvenvietės:
- Ukmergė (Wilkomirz, Wilkmerg) – pavieto centras
- Dusetos (Dustaty)
- Užpaliai (Wyspol)
- Svėdasai (Swiadosci)
- Vyžuonos (Wizuny)
- Anykščiai (Onixty, Anixen)
- Kavarskas (Kowarsko)
- Siesikai (Siesiki)
- ? (Wolczany)
- Alanta (Owantj)
- Deltuva (Dziwaltow)
- Pabaiskas (Poboysko)
- Balninkai (Bolniki)
- Vepriai (Wieprze)
- Šešuoliai (Siessole)
- Upninkai (Vpniki)
- Viesos (Wiessy)
- Širvintos (Szerwenti) – nėra miestelio simbolio
- Musninkai (Mussniki)
- Gegužinė (Greguzin)
- Kernavė (Kiernow)
- Maišiagala (Myssogala)
Taip pat įvardintos upės – Šventoji (Swieta fl.), ? (Czarna fl.), Širvinta (Szerwenta fl.), Musė (Molza fl.)
Gyventojai ir administracinis suskirstymas redaguoti
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
1613[1] | - | - | - | |
1655[2] | - | - | Ukmergė (Wilkomirz, Wilkmerg) - pavieto centras, Dusetos (Dustaty), Užpaliai (Wyspol), Svėdasai (Swiadosci), Vyžuonos (Wizuny), Anykščiai (Onixty, Anixen), Kavarskas (Kowarsko), Siesikai (Siesiki), ? (Wolczany), Alanta (Owantj), Deltuva (Dziwaltow), Pabaiskas (Poboysko), Balninkai (Bolniki), Vepriai (Wieprze), Šešuoliai (Siessole), Upninkai (Vpniki), Viesos (Wiessy), Širvintos (Szerwenti) - nėra miestelio simbolio, Musninkai (Mussniki), Gegužinė (Greguzin), Kernavė (Kiernow), Maišiagala (Myssogala), taip pat įvardintos upės - Šventoji (Swieta fl.), ? (Czarna fl.), Širvinta (Szerwenta fl.), Musė (Molza fl.) | |
1765[3] | n/d | 1943 dūmai | Seniūnijos - Vilkmergė, Kupiškis, Pienionys, Užpaliai, Anykščiai, Balninkai, Subačius, Gitančiai, Saločiai, valdos - Akmena, Garniškiai, Okainiai, Dauliūnai, Jotkėnai, Bukančiai, Laičiai, Striubiškis, Kurkliai, Pupėnai, Čivyliai | |
1790 | 8970 | 144.942 | 34 miestai ir miesteliai |
Valdymas redaguoti
Vilkmergės seniūnai redaguoti
Pavieto pakamariai redaguoti
Nuo | Iki | Asmuo | Paveikslas |
1632 | Aleksandras Kavečinskis | buvo pasiuntiniu per konvokaciją ir Vladislovo IV elekciją | |
1788 | 1791 | Pranciškus Morikonis |
Maršalkos redaguoti
Vėliavininkai (karužai) redaguoti
Vaiskiai redaguoti
Stalininkai redaguoti
Jonas Berlič Strutinskis (lenk. Jan Berlicz Strutyński) - Vilkmergės pavieto stalininkas.
Ginklininkai redaguoti
Vazniai redaguoti
Teismai redaguoti
Naująją teismų sistemą sudarė trys teismai:
- Pavieto žemės teismas – civilinės bylos (dėl turto), vadovavo bajorų specialiame seimelyje rinktas teisėjas
- Pavieto pilies teismas – baudžiamosios bylos, vadovavo vaivada arba pavieto seniūnas (kartais jie paskirdavo vietininkus ir teisėjus)
- Pakamario teismas – bylos dėl žemių ribų (ežių), vadovavo pakamaris
Žemės teismas redaguoti
- 1648 m. Andrius Kačinskis - Vilkmergės pilies teismo raštininkas
- ca.1607 Jurgis Komorovskis – Vilkmergės žemės teismo raštininkas (1607 m. seimas jį paskyrė komisaru nužymėti Kuršo sienoms)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ M.K.Radvilos 1613 m. išleistas žemėlapis „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“
- ↑ Nicolas Sanson sudarytas Vilniaus ir Trakų vaivadijų žemėlapis
- ↑ Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 metų inventoriai (parengė Algirdas Baliulis), Vilnius: Academia, 1994. [1]
Nuorodos redaguoti
- Вилькомирский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892. (rus.)
- Ukmergės apskritis (1565–1795). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- Wiłkomierz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 535 psl. (lenk.)
- Ukmergės apskr. seniūnijos - 1765 m. (skanuotas originalas) Archyvuota kopija 2011-11-27 iš Wayback Machine projekto.