Tarvydai (Kretinga)

Tarvydai
{{#if:285
Tarvydai
Tarvydai
55°57′58″š. pl. 21°13′55″r. ilg. / 55.966°š. pl. 21.232°r. ilg. / 55.966; 21.232 (Tarvydai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Gyventojų (2021) 106
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Tarvydaĩ
Kilmininkas: Tarvydų̃
Naudininkas: Tarvydáms
Galininkas: Tárvydus
Įnagininkas: Tarvydaĩs
Vietininkas: Tarvyduosè

Tarvydai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, prie kelio  218  KretingaSkuodas , kairiajame Tenžės krante.

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Tarvydas daugiskaitos formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas liet. Tarvydai, lenk. Tarwidy, rus. Тарвиды, žem. Tarvīdā. 18291927 m. vadintas Dimitravu.

Geografija

redaguoti

Kaimas plyti pajūrio žemumoje, iš vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų pusių apjuostas Dimitravo miškų masyvo. Reljefas lygus, tik šiaurės rytinėje dalyje stūkso pora ledynmečio paliktų moreninių kalvų. Vakariniu pakraščiu teka Tenžė, rytiniu pakraščiu praeina kelias  218  KretingaSkuodas  ir geležinkelio atkarpa KretingaDarbėnai (buvęs Bajorų–Priekulės geležinkelis). Tarvydai ribojasi su Senkų, Negarbos, Daubėnų ir Pajuodupių kaimais, o kaimo žemė iš visų pusių juosia Dimitravą.

Istorija

redaguoti

Kaimas suformuotas XVI a. II pusėje, Valakų reformos metu. Priklausė Platelių seniūnijos Palangos dvarui. Jo žemės buvo administruojamos iš Darbėnų dvaro (Palangos dvaro administracinio centro), nuo XVIII a. – iš Jazdų (Jazdaičių) palivarko.

Dvasiniais kaimo reikalais rūpinosi Palangos, nuo 1739 m. – Darbėnų bažnyčių kunigai.

Nuo 1770 m. kaimas priklausė Upytės pavieto maršalkai Bytautui,[2] kuris Tarvydus užstatė Palangos seniūnui Eberhardui Mirbachui. Tuo pasinaudojo seniūnijos ekonomas Otas Magnusas Tegderis, kuris pats ėmė valdyti Tarvydų kaimą ir rinkti iš valstiečių činšą.[3]

1779 m. rugsėjo 16 d. Stanislovas Augustas, vykdydamas Seimo nutarimą, Tarvydų kaimą su visa Palangos seniūnija atidavė vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui.[4] 1795 m. kaimą paveldėjo vyskupo dukterėčia Elena Apolonija Masalskaitė,[5] perdavusi savo valdas vyrui Vincentui Gavelui Potockiui.[6]

Apie 1809 m. Jazdaičių (Jazdų) palivarkas su Tarvydų kaimu buvo prijungtas prie Kretingos grafystės (dvaro) valdų, 1819 m. parengtas jų inventorius su žemėnaudos žemėlapiu.[7] Kaime buvo 25 valstiečių sodybos, stovėjusios abipus kelio į Daubėnus. Valstiečiai iš Kretingos dvaro nuomavosi daugiau kaip 38 valakus dirbamos žemės, kurios rytiniu pakraščiu XIX a. pr. buvo nutiesta tiesi kelio KretingaDarbėnai atkarpa. Prie kelio stovėjo dvaro karčema.

1829 m. Tarvydų kaimas buvo panaikintas, o jo žemėje įkurtas Kretingos dvaro ūkinis-gamybinis padalinys – palivarkas, dvaro savininko Dmitrijaus Zubovo garbei pavadintas Dimitravu.[8] Smėlingas kaimo žemes dvaro ūkvedys Jokūbas Reichbinderis užsodino eglių ir pušų daigais.[9] Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1924 m. Dimitravo palivarkas buvo išparceliuotas, jo žemė išdalinta kumečiams ir Lietuvos kariuomenės savanoriams kūrėjams. Naujakuriai 1927 m. sugrąžino kaimui Tarvydų vardą.[10] Pavyzdiniu ūkiu paskelbtai grafienės Elenos Klotildos Tiškevičiūtės-Ostrovskos palivarko sodybai su 80 ha žemės buvo paliktas Dimitravo vardas.

1949 m. Tarvydų ir Dimitravo kaimų gyventojai buvo suvaryti į Vienybės kolūkį, kuris vėliau prijungtas prie Kretingos kolūkio.

Naikinant vienkiemius, XX a. 7-9 deš. buvo suformuota dabartinė Tarvydų gyvenvietė, kuri susilieja su Dimitravo kaimu.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19501960 m. Ankštakių apylinkė, Kretingos rajonas
19601988 m. Rūdaičių apylinkė, Kretingos rajonas
19881995 m. Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Tūbausių seniūnaitija, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[11] 1923 m.sur.[12] 1959 m.sur.[13] 1970 m.sur.[14] 1979 m.sur.[15] 1987 m.[16] 1989 m.sur.[17] 2001 m.sur.[18] 2011 m.sur.[19] 2021 m.sur.[20]
129 120 202 182 191 167 135 143 102 106


Kultūros paveldas

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • Algirdas Berželionis. Kretingos rajonas. – Vilnius, 1988. – P. 24
  • Kazys Marcinauskas. Dviračiu po Žemaitiją. – Vilnius, 1990. – P. 187

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. SA, b. 19548. – L. 48
  3. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais. – Dokumentų rinkinys. XVIII amžius. – Red. Konstantinas Jablonskis. – Vilnius, 1961. – D. 2. – P. 191
  4. Rimantas Jasas. Pergamentų katalogas. – Vilnius, 1980. – P. 482, dok. Nr. 1234
  5. Algimantas Miškinis. Darbėnai. – Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. – Vilnius, 1981. – T. 4. – P. 49, 51, 122
  6. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1029, b. 225, 226. – F. 12, b. 125
  7. Inwentarz z wymiaru geometrycznego gruntow folwarku Jazdayć i wsi Tarwidow attynencyi hrabstwa Kretyngowskiego w roku 1819 Jbri 25 dnia sporządzony. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. SA, b. 19548. – L. 203–211
  8. Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga, 2009. – P. 32
  9. Petras Ruškys. Kretinga ir jos vienuolynas. – Šv. Pranciškaus varpelis – 1923, Nr. 2, p. 27
  10. Vyriausybės žinios – 1927 m. gruodžio 31 d. – Nr. 265. – P. 7
  11. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. TarvydaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 499 psl.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. Tarvydai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 277
  17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  18. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

redaguoti
  • Tarvydai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 264 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

  Šventoji – 11 km
Lazdininkai – 4 km
Kadagynai – 4 km DARBĖNAI – 6 km
Daubėnai – 1 km
 
Žibininkai – 6 km
     
     
     
Genčai – 4 km
Senkai – 2 km
Rūdaičiai – 4 km
Kretingsodis – 7km
KRETINGA – 9 km
Pajuodupiai – 2 km
Kurmaičiai – 5 km