Tarvydai (Kretinga)
Tarvydai | ||
---|---|---|
55°57′58″š. pl. 21°13′55″r. ilg. / 55.966°š. pl. 21.232°r. ilg. | ||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Kretingos seniūnija | |
Gyventojų | 106 | |
Tarvydai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, prie kelio 218 Kretinga–Skuodas , kairiajame Tenžės krante.
Etimologija
redaguotiPavadinimas kilo iš asmenvardžio Tarvydas daugiskaitos formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas liet. Tarvydai, lenk. Tarwidy, rus. Тарвиды, žem. Tarvīdā. 1829–1927 m. vadintas Dimitravu.
Geografija
redaguotiKaimas plyti pajūrio žemumoje, iš vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų pusių apjuostas Dimitravo miškų masyvo. Reljefas lygus, tik šiaurės rytinėje dalyje stūkso pora ledynmečio paliktų moreninių kalvų. Vakariniu pakraščiu teka Tenžė, rytiniu pakraščiu praeina kelias 218 Kretinga–Skuodas ir geležinkelio atkarpa Kretinga–Darbėnai (buvęs Bajorų–Priekulės geležinkelis). Tarvydai ribojasi su Senkų, Negarbos, Daubėnų ir Pajuodupių kaimais, o kaimo žemė iš visų pusių juosia Dimitravą.
Istorija
redaguotiKaimas suformuotas XVI a. II pusėje, Valakų reformos metu. Priklausė Platelių seniūnijos Palangos dvarui. Jo žemės buvo administruojamos iš Darbėnų dvaro (Palangos dvaro administracinio centro), nuo XVIII a. – iš Jazdų (Jazdaičių) palivarko.
Dvasiniais kaimo reikalais rūpinosi Palangos, nuo 1739 m. – Darbėnų bažnyčių kunigai.
Nuo 1770 m. kaimas priklausė Upytės pavieto maršalkai Bytautui,[2] kuris Tarvydus užstatė Palangos seniūnui Eberhardui Mirbachui. Tuo pasinaudojo seniūnijos ekonomas Otas Magnusas Tegderis, kuris pats ėmė valdyti Tarvydų kaimą ir rinkti iš valstiečių činšą.[3]
1779 m. rugsėjo 16 d. Stanislovas Augustas, vykdydamas Seimo nutarimą, Tarvydų kaimą su visa Palangos seniūnija atidavė vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui.[4] 1795 m. kaimą paveldėjo vyskupo dukterėčia Elena Apolonija Masalskaitė,[5] perdavusi savo valdas vyrui Vincentui Gavelui Potockiui.[6]
Apie 1809 m. Jazdaičių (Jazdų) palivarkas su Tarvydų kaimu buvo prijungtas prie Kretingos grafystės (dvaro) valdų, 1819 m. parengtas jų inventorius su žemėnaudos žemėlapiu.[7] Kaime buvo 25 valstiečių sodybos, stovėjusios abipus kelio į Daubėnus. Valstiečiai iš Kretingos dvaro nuomavosi daugiau kaip 38 valakus dirbamos žemės, kurios rytiniu pakraščiu XIX a. pr. buvo nutiesta tiesi kelio Kretinga–Darbėnai atkarpa. Prie kelio stovėjo dvaro karčema.
1829 m. Tarvydų kaimas buvo panaikintas, o jo žemėje įkurtas Kretingos dvaro ūkinis-gamybinis padalinys – palivarkas, dvaro savininko Dmitrijaus Zubovo garbei pavadintas Dimitravu.[8] Smėlingas kaimo žemes dvaro ūkvedys Jokūbas Reichbinderis užsodino eglių ir pušų daigais.[9] Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1924 m. Dimitravo palivarkas buvo išparceliuotas, jo žemė išdalinta kumečiams ir Lietuvos kariuomenės savanoriams kūrėjams. Naujakuriai 1927 m. sugrąžino kaimui Tarvydų vardą.[10] Pavyzdiniu ūkiu paskelbtai grafienės Elenos Klotildos Tiškevičiūtės-Ostrovskos palivarko sodybai su 80 ha žemės buvo paliktas Dimitravo vardas.
1949 m. Tarvydų ir Dimitravo kaimų gyventojai buvo suvaryti į Vienybės kolūkį, kuris vėliau prijungtas prie Kretingos kolūkio.
Naikinant vienkiemius, XX a. 7-9 deš. buvo suformuota dabartinė Tarvydų gyvenvietė, kuri susilieja su Dimitravo kaimu.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1919–1950 m. | Kretingos valsčius, Kretingos apskritis |
1950–1960 m. | Ankštakių apylinkė, Kretingos rajonas |
1960–1988 m. | Rūdaičių apylinkė, Kretingos rajonas |
1988–1995 m. | Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas |
1995–2009 m. | Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
nuo 2009 m. | Tūbausių seniūnaitija, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | |||||||||||
1902 m.[11] | 1923 m.sur.[12] | 1959 m.sur.[13] | 1970 m.sur.[14] | 1979 m.sur.[15] | 1987 m.[16] | 1989 m.sur.[17] | 2001 m.sur.[18] | 2011 m.sur.[19] | 2021 m.sur.[20] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
129 | 120 | 202 | 182 | 191 | 167 | 135 | 143 | 102 | 106 | ||
|
Kultūros paveldas
redaguoti- Joskaudų, Tarvydų, Dimitravo kapinynas (X–XII a.)
- Tarvydų I senosios kapinės, vadinamos Pilale, Boko kalnu (XV–XVIII a.)
- Tarvydų II senosios kapinės, vadinamos Bokų (Bogų) kalnu, Švedkapiu (XVII–XVIII a.)
Literatūra
redaguoti- Algirdas Berželionis. Kretingos rajonas. – Vilnius, 1988. – P. 24
- Kazys Marcinauskas. Dviračiu po Žemaitiją. – Vilnius, 1990. – P. 187
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. SA, b. 19548. – L. 48
- ↑ Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais. – Dokumentų rinkinys. XVIII amžius. – Red. Konstantinas Jablonskis. – Vilnius, 1961. – D. 2. – P. 191
- ↑ Rimantas Jasas. Pergamentų katalogas. – Vilnius, 1980. – P. 482, dok. Nr. 1234
- ↑ Algimantas Miškinis. Darbėnai. – Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. – Vilnius, 1981. – T. 4. – P. 49, 51, 122
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1029, b. 225, 226. – F. 12, b. 125
- ↑ Inwentarz z wymiaru geometrycznego gruntow folwarku Jazdayć i wsi Tarwidow attynencyi hrabstwa Kretyngowskiego w roku 1819 Jbri 25 dnia sporządzony. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. SA, b. 19548. – L. 203–211
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga, 2009. – P. 32
- ↑ Petras Ruškys. Kretinga ir jos vienuolynas. – Šv. Pranciškaus varpelis – 1923, Nr. 2, p. 27
- ↑ Vyriausybės žinios – 1927 m. gruodžio 31 d. – Nr. 265. – P. 7
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Tarvydai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 499 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Tarvydai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 277
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
redaguoti- Tarvydai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 264 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Šventoji – 11 km Lazdininkai – 4 km |
Kadagynai – 4 km | DARBĖNAI – 6 km Daubėnai – 1 km |
|||||||||
Žibininkai – 6 km |
|
Genčai – 4 km | |||||||||
Senkai – 2 km Rūdaičiai – 4 km |
Kretingsodis – 7km KRETINGA – 9 km |
Pajuodupiai – 2 km Kurmaičiai – 5 km |