Dimitravas
Dimitravas | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°58′08″š. pl. 21°13′55″r. ilg. / 55.969°š. pl. 21.232°r. ilg.Koordinatės: 55°58′08″š. pl. 21°13′55″r. ilg. / 55.969°š. pl. 21.232°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Kretingos seniūnija | |
Gyventojų | 10 | |
![]() |
Dimitravas | |
Dimitravas – kaimas vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, kelio Tarvydai–Rūdaičiai dešinėje pusėje, kairiajame Tenžės krante.
Kaimas apima buvusios Dimitravo dvaro sodybos teritoriją, kurioje 1937–1944 m. veikė priverčiamojo darbo stovykla.
EtimologijaKeisti
Pavadinimas kilo iš rusiško asmenvardžio Dmitrijus (Dimitrijus) (rus. Дмитрий). Šiuo vardu vietovė pavadinta rusų didiko, Kretingos dvarininko Dmitrijaus Zubovo garbei.
Rašytiniuose pavadinimas šaltiniuose rašomas liet. Dimitravas, Dimitrava, Dmitrava, lenk. Dmitrów, rus. Димитрово, Димитровъ, Дмитровъ, Димитрaвac , vok. Dimitrow, žem. Dėmėtravs.
GeografijaKeisti
Dimitravas yra pajūrio žemumoje, Tarvydų šiaurės vakariniame pakraštyje, iš visų pusių apsuptas šio kaimo žemių. Reljefas lygus. Pietvakariniu pakraščiu praeina kelias Tarvydai–Rūdaičiai, kitapus kurio įsikūrusi Tarvydų kaimo gyvenvietė.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Šventoji – 11 km Lazdininkai – 4 km Tarvydai |
Kadagynai – 4 km Tarvydai |
DARBĖNAI – 6 km Daubėnai – 1 km Tarvydai |
|||||||||
Tarvydai Žibininkai – 6 km |
|
Tarvydai Genčai – 4 km | |||||||||
Tarvydai Senkai – 2 km Rūdaičiai – 4 km |
Tarvydai Kretingsodis – 7km KRETINGA – 9 km |
Tarvydai Pajuodupiai – 2 km Kurmaičiai – 5 km |
IstorijaKeisti
Šalia Dimitravo prie Tenžės išliko X–XIII a. kapinynas, kuris siejamas su kitapus upės esančiu Joskaudų piliakalniu.
XVI a. šioje žemėje įsikūrė Tarvydų kaimas. 1829 m. jis buvo panaikintas, o jo žemėje įkurtas Kretingos dvaro ūkinis-gamybinis padalinys – palivarkas, kuris pavadintas dvaro savininko Dmitrijaus Zubovo vardu – Dimitravu.[2] Smėlingas kaimo žemes dvaro ūkvedys Jokūbas Reichbinderis užsodino eglių ir pušų daigais.[3]
Vėliau palivarką valdė D. Zubovo sūnus Nikolajus Zubovas ir anūkas Gavrilas Zubovas. Už pastarojo skolas valda atiteko grafui Juozapui Tiškevičiui, po kurio mirties 1891 m. paliko žmonai Sofijai. Ji dvarelį kaip nuotakos kraitį užrašė jauniausiai dukrai Elenai Klotildai Ostrovskai. Šiai išvykus gyventi į Lenkiją, dvarą administravo vyriausioji sesuo, gretimo Jazdų dvaro savininkė Marija Tiškevičiūtė.
Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1924 m. Dimitravo palivarkas buvo išparceliuotas, jo žemė išdalinta kumečiams ir Lietuvos kariuomenės savanoriams kūrėjams. Naujakuriai 1927 m. sugrąžino kaimui Tarvydų vardą,[4] o pavyzdiniu ūkiu paskelbtai E. K. Ostrovskos palivarko sodybai su 80 ha žemės buvo paliktas Dimitravo vardas.
1937 m. E. K. Ostrovska dvarą pardavė Lietuvos vyriausybei, kuri jame įrengė Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialą – Dimitravo priverčiamojo darbo įstaigą.
Priverčiamojo darbo įstaigos nelikus, po Antrojo pasaulinio karo Dimitrave įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio skyrius, kuris 1949 m. buvo reorganizuotas ir pavadintas Vienybės kolūkiu (vėliau prijungtas prie Kretingos, K. Požėlos kolūkio). Dvaro sodyboje veikė kolūkio ūkinis-administracinis centras, buvo apgyvendintos kolūkiečių šeimos.
Administraciniame dvaro pastate pokariu veikė Dimitravo pradinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, 1964–1991 m. – Kretingos kraštotyros muziejaus filialas.
Buvusią priverčiamojo darbo stovyklą mena akmenų mūro kalėjimo (dvaro svirno) liekanos, prie kurių stovi Antano Dimžlio skulptūra, vaizduojanti politinius kalinius.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1919–1950 m. | Kretingos valsčius, Kretingos apskritis |
1950–1960 m. | Ankštakių apylinkė, Kretingos rajonas |
1960–1988 m. | Rūdaičių apylinkė, Kretingos rajonas |
1988–1995 m. | Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas |
1995–2009 m. | Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
nuo 2009 m. | Tūbausių seniūnaitija, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||||||
1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
5 | 120 (dvare) |
3 | 8 | 0 | 7 | 24 | 21 | 10 | ||
|
Kultūros paveldasKeisti
- Dimitravo dvaro sodybos ir priverčiamojo darbo stovyklos liekanos (XIX a. – XX a. I pusė)
- Skulptūra „Politiniai kaliniai“ (autorius Antanas Dimžlys)
- Dimitravo koplyčia (XX a. pab.)
LiteratūraKeisti
- Dimitravas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 264 psl.
- Algirdas Berželionis. Kretingos rajonas. – Vilnius, 1988. – P. 24
- Kazys Marcinauskas. Dviračiu po Žemaitiją. – Vilnius, 1990. – P. 187
- Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m. (sud. Modestas Kuodys). – V.: Versus aureus, 2007. – 208 p. – ISBN 978-9955-34-010-2
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga, 2009. – P. 32
- ↑ Petras Ruškys. Kretinga ir jos vienuolynas. – Šv. Pranciškaus varpelis – 1923, Nr. 2, p. 27
- ↑ Vyriausybės žinios – 1927 m. gruodžio 31 d. – Nr. 265. – P. 7
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.