Daubėnai (Kretinga)

Portal.svg
Daubėnai
Daubenai.jpg

Daubėnai
Koordinatės 55°59′31″š. pl. 21°15′22″r. ilg. / 55.992°š. pl. 21.256°r. ilg. / 55.992; 21.256 (Daubėnai)Koordinatės: 55°59′31″š. pl. 21°15′22″r. ilg. / 55.992°š. pl. 21.256°r. ilg. / 55.992; 21.256 (Daubėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 49 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Daubė́nai

Daubėnaivienkieminis kaimas vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 3 km į pietus nuo Darbėnų.

GeografijaKeisti

Sodybos išsimėtę kalvotoje, miškingoje teritorijoje, kurios centrinėje dalyje yra sodininkų bendrija. Rytinę dalį apima Daubėnų, pietvakarinį pakraštį – Žydiškių miškai. Kadangi gruntinis vanduo yra palyginti arti paviršiaus ir vyrauja nelaidžios pamatinės uolienos, aplinkiniai miškai yra pelkėti. Vyrauja spygliuočių medynai, pelkėtose vietose yra beržynų. Į vakarus stūkso Dimitravo ir Kadagynų miškai. Per kaimą iš dalies nekanalizuota vaga teka Tenžė, eina kelias KretingaDarbėnai, Bajorų–Priekulės geležinkelis. Miške į šiaurės rytus nuo Daubėnų įsteigtas Daubėnų pušies apsaugai skirtas genetinis draustinis.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Kadagynai (Kretinga)
Lazdininkai – 3 km
DARBĖNAI – 3 km
Pasertupis
   
     
     
     
Tarvydai (Dimitravas) – 2 km KRETINGA – 11 km

IstorijaKeisti

Kaimas susiformavo XVIIXVIII a.[2] Priklausė Darbėnų dvarui ir parapijai. 1846 m. jame buvo 7 dūmai.[3] XIX a. pirmoje pusėje miškingoje žemėje susiformavo užusienis, priklausęs Daubėnų kaimo bendruomenei. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. 39 kaimo ir užusienio valstiečiai mokėjo išperkamuosius žemės mokesčius Juozapo Tiškevičiaus Darbėnų dvarui.[4]

XVIIXIX a. kaime veikė dvejos kapinaitės, kuriose daugiausia laidoti nuo maro ir kitų užkrečiamų ligų mirę gyventojai.

1915 m. okupacinė vokiečių valdžia per kaimą nutiesė geležinkelį Bajorai–Priekulė (Kuršo sritis), sujungusį Vokietijos ir Rusijos geležinkelius.

1923 m. buvo 21 ūkis.[5]

XX a. 9 dešimtmetyje įkurta Daubėnų sodų bendrija.

Daubėnai – vienintelė Lietuvoje gyvenvietė, kurioje viena greta kitos veikia 2 – privati ir valstybinė geležinkelio pervažos.[6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Lazdininkų seniūnija , Darbėnų valsčius, Telšių apskritis
19151940, 19411944 m. Lazdininkų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Lazdininkų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19501963 m. Lazdininkų apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13]
178 135 22 31 41 27 29 49


Kultūros paveldasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. - Švyturys - 1992, liepos 22
  3. M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 146
  4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 79
  5. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1923. - P. 111
  6. Aldona Karečkaitė. Konfliktui išspręsti prireikė ministro. - Pajūrio naujienos - 2006, gegužės 9
  7. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. 9,0 9,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti