Lietuvos ir Rusijos santykiai

Oficialūs tarptautiniai Lietuvos–Rusijos santykiai užmegzti 1920 m., Sovietų Rusijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. Tuo tarpu dėl geografinės padėties (nuo pat Lietuvos konsolidavimo XIII a. beveik visą laiką Lietuvos ir Rusijos valstybės turėjo bendrą sieną) santykiai siekia bent Kijevo Rusios egzistavimo laikus. Nors Lietuva rytinės sienos su Rusija neturi, Lietuva ribojasi su Rusijai priklausančia Karaliaučiaus sritimi - sienos ilgis 274,89 km, iš jų Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,22 km.

Lietuvos–Rusijos santykiai

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo TSRS, Rusija, pati būdama TSRS sudėtyje, tapo penktąja valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą 1991 m. liepos 29 d. Neilgai trukus užmegzti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos.

Lietuva savo šalies ambasadą turi Maskvoje (dabartinis ambasadorius – Remigijus Motuzas), o Vilniuje yra įsikūrusi Rusijos ambasada (dabartinis ambasadorius – Aleksandras Udalcovas). Klaipėdoje įkurtas Rusijos konsulatas, Sankt Peterburge, Kaliningrade, Sovetske – Lietuvos konsulatai.

Abi šalys yra Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvoje gyvena nemaža rusakalbių bendruomenė – rusai sudaro 5,3 % gyventojų (2012 m. duomenimis) ir yra antra didžiausia tautinė mažuma po lenkų. Rusų kalba yra antra dažniausia gimtoji kalba po lietuvių. Santykiai tarp abiejų valstybių išlieka įtempti.

Santykių istorija

Kontaktai iki 1795 m.

XIII a. Mindaugui suvienijus lietuviškas žemes ir prijungus nemažai slaviškų, būta dažnų karinių veiksmų tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 1368, 1370 ir 1372 m. didžiojo kunigaikščio Algirdo vadovaujama LDK vykdė baudžiamuosius žygius prieš Maskvos DK ir nors dukart laikė apsiautusi Maskvos Kremlių, jo pulti nebandė. Vis dėlto LDK ėmus silpti XV a. pab. – XVI a. pr. Maskvos DK pajėgė prisijungti dalį LDK žemių.

1569 m. tarp LDK ir Lenkijos karalysčių sudaryta Liublino unija. Po jos būta taip pat nemažai karų su Rusijos caryste. Rusijai tapus imperija šios įtaka ATR pasireiškė ir per kišimąsi į ATR vidaus reikalus. 1772 m. sutarus Rusijai, Austrijai ir Prūsijai įvykdytas pirmasis ATR padalijimas, o 1795 m. inkorporuotos visos likusios ATR žemės.

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje

Būdama Rusijos imperijos sudėtyje Lietuvos žemės patyrė stiprią rusifikaciją, taip pat carinės valdžios mėginimus plėsti Stačiatikių bažnyčią.

Panaikinus baudžiavą nemažai lietuvių išvykdavo dirbti į Rusijos miestus gamyklose, tiesiant geležinkelius ir pan. Taip pat po antrojo sukilimo dalis lietuvių buvo priverstinai ištremti į Rusijos gilumą. Nuo XIX a. vid. pastebimas vis didėjantis lietuvių skaičius Rusijos universitetuose (Lietuvoje veikęs Vilniaus universitetas carinės valdžios buvo uždarytas po pirmojo sukilimo). Iki Pirmojo pasaulinio karo lietuvių išeivių skaičius Rusijoje vis augo - 1914-1915 m. Sankt Peterburge priskaičiuota 30 000 lietuvių.

Kadangi Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, apie 3000 lietuvių kovojo 1904–1905 m. vykusiame kare tarp Japonijos ir Rusijos bei dar daugiau buvo mobilizuoti kovoti Rusijos pusėje Pirmojo pasaulinio karo metais. Kita vertus, būta ir pranešimų apie

Kontaktai su TSRS Tarpukariu

Santykiai tarp Lietuvos ir TSRS susiklostė paradoksaliai – Tarpukariu vienintelė Maskva pripažino Vilnių Lietuvai, tuo tarpu tarptautinės bendruomenės didžiąją tarpukario dalį izoliuota bolševikų valdžia turėjo palankią valdžią Kaune. TSRS diplomatai būdavo dažni renginiai kultūriniuose renginiuose Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu 1929 m. Vyriausybės pastangomis įkurta Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti.

Savitarpio pagalbos sutartis ir aneksija 1940 m.

Po savitarpio pagalbos sutarties Lietuva privalėjo įsileisti Raudonosios Armijos dalinius į Lietuvą ir laikytis griežtai neutralios politikos. Dėl to Lietuvos valdžia buvo tarp valstybių, nepasmerkusių TSRS agresijos prieš Suomiją Žiemos karo metu. 1940 m. birželį TSRS Lietuvai pateikė ultimatumą, kurį priėmus į Lietuvos teritoriją įžengė papildomi daliniai bei Lietuva buvo formaliai okupuota.

Lietuva TSRS sudėtyje. Bendravimas su disidentais

Lietuva formaliai inkorporuota į TSRS 1940 m. rugpjūtį. 1941 m. birželį prasidėjus karui tarp TSRS ir Nacių Vokietijos, Lietuva buvo okupuota nacių, o 1944 m. (be Vakarinės dalies, kuri prieš tai aneksuota sovietų nebuvo) reokupuota TSRS.

Pirmaisiais pokario metais šiek tiek išaugo rusų skaičius, nes po trėmimų į tuščiomis likusias sodybas neretai būdavo įkeliami rusų naujakuriai, taip pat tarp naujai atvykusiųjų buvo partinio aktyvo, NKVD/MGB.

Nors ne itin intensyvūs prieš XX a. devintąjį dešimtmetį, nuo pat pirmųjų pokario metų būta mėginimų bendradarbiauti tarp Rusijos ir Lietuvos disidentų. Dar Tarpukariu Lietuvoje veikė rusų disidentų Rusijos solidaristų organizacija, jos pasekėjai slapta veikė ir okupuotoje Lietuvoje.

Po 1991 m. sausio 13 d. TSRS įvykdytos agresijos prieš neseniai nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, Maskvoje organizuoti mitingai, kuriuose rusai reiškė pasipiktinimą kariniais veiksmais Vilniuje ir išreiškė paramą lietuvių laisvės siekiui.

Santykiai atkūrus nepriklausomybę

Atkūrus nepriklausomybę susiklostė geri santykiai tarp faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio ir pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino, kuris kaip Rusijos demokratų lyderis buvo labai prielankus Lietuvai. Abu vadovai buvo ne kartą susitikę 1991-1992 m. laikotarpiu. Pakankamai sklandžiai buvo išspręstas Rusijos karių išvedimo klausimas ir 1993 m. kariai buvo galop išvesti iš Lietuvos teritorijos.

1994 m. Rusijai pradėjus karinius veiksmus nepriklausomybę paskelbusioje Čečėnijoje, didelė dalis Lietuvos visuomenės reiškė paramą čečėnams, Čečėnijai atminti vadinamos aikštės, buvo net vykusių kovoti už čečėnus lietuvių (žinomiausias - 1995 m. žuvęs Linas Vėlavičius).

1997 m. Rusijoje lankėsi tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas. Rusijoje taip pat su valstybiniu vizitu 2001 m. lankėsi prezidentas Valdas Adamkus, 2003 m. – su darbo vizitu – prezidentas Rolandas Paksas.

Didžiausią neigiamą lūžį Lietuvos-Rusijos santykiams suteikė 2008 metų Rusijos agresija Gruzijoje. Lietuva griežtai pasmerkė karinius veiksmus, tuometis jos prezidentas Valdas Adamkus kartu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu, Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, Estijos premjeru Andru Ansipu ir Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu vyko į Tbilisį išreikšti paramą. 2009 m. Daliai Grybauskaitei tapus prezidente ir pradžioje siekiant gerint santykius su Baltarusija buvo svarstymų, kad keisis politika Rusijos atžvilgiu, tačiau Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karinius veiksmus Donbase išlaikytas status quo įtemptuose santykiuose, o 2014 m. D. Grybauskaitei pareiškus, kad Rusija yra „teroristinė valstybė“ santykiai dar labiau komplikavosi.

Rusija yra ar buvo priglobusi didžiąją dalį Sausio 13 d. sąmokslininkų ir veikėjų (tarp jų Juozas Jermalavičius, Michailas Golovatovas) bei karo nusikaltimais kaltintų KGB veikėjų (Petras Raslanas), tuo tarpu Lietuva neretai tampa prieglobsčio vieta nuo galimų represijų bėgantiems Rusijos opozicijos atstovams, Lietuvoje rengiami Laisvosios Rusijos forumai, kurių metu sukviečiami opozicijos atstovai iš Rusijos.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai

Vyksta aktyvūs mokslo ir kultūros mainai tarp abiejų šalių aukštojo mokslo institutų. Sankt Peterburgo universitetas

Lietuvoje veikia platus rusų mokyklų tinklas, tuo tarpu Maskvoje veikia lietuviška Maskvos J. Baltrušaičio vidurinė mokykla. Tuo tarpu Lietuvoje rusų kalba yra antra populiariausia užsienio kalba po anglų. Sankt Peterburgo universitete istoriškai būta daug studijavusiųjų iš Lietuvos, ir dabar yra menų į universitetą išvykstančių studijuoti lietuvių.

Ekonominis bendradarbiavimas

Nepaisant ES sankcijų Rusijai ir abipusio dalinio embargo, Rusija išlieka viena pagrindinių Lietuvos eksporto ir importo partnerių.

Pasiuntinių sąrašas

Pasiuntiniai Rusijoje

• Egidijus Bičkauskas (iki 1993 m., kaip laikinasis reikalų patikėtinis)
• Romualdas Kozyrovičius
• Zenonas Namavičius
• Rimantas Šidlauskas
• Antanas Vinkus
• Renatas Norkus
• Remigijus Motuzas (nuo 2014 m.)

Pasiuntiniai Lietuvoje

• Nikolajus Obertyševas (1992-1996 m.)
• Konstantinas Mozelis
• Jurijus Zubakovas
• Borisas Cepovas
• Vladimiras Čchikvadzė
• Aleksandras Udalcovas (nuo 2013 m.)

Rusijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai vokiečiai

Rusijos piliečiai apdovanoti 82 ordinais. Tarp jų – buvęs prezidentas Borisas Jelcinas, disidentas Sergejus Kovaliovas ir kiti.

Taip pat yra Rusijos ordinais apdovanotų Lietuvos piliečių. Tarp jų - Rimas Tuminas.

Taip pat žiūrėkite

• Rusijos lietuviai
• Lietuvos rusai