Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti

Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti – visuomeninė organizacija 1929–1940 m. veikusi Kaune.

Istorija

Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti įkurta Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos pastangomis, iniciatoriai Kauno universiteto profesoriai Mykolas Biržiška, Vaclovas Biržiška, Paulius Galaunė, Ignas Jonynas, Vincas Krėvė, Balys Sruoga. Draugija rūpinosi iš TSRS grąžinti į Rusiją išvežtas kultūros vertybes (pvz., nesėkmingai Lietuvos Metriką), Kaune surengė parodų apie TSRS kultūros gyvenimą: 1931 m. – Sovietinės Ukrainos grafikos, 1935 m. – knygų, žurnalų ir plakatų, 1930 m. ir 1939 m. – vaikų knygų ir piešinių, 1938 m. – fotografijos, 1940 m. motinos ir vaiko apsaugos TSRS ir kitas parodas. 1940 m. Maskvoje draugija surengė lietuviškų knygų parodą. Be to, ji rengė sovietinių kino filmų peržiūras, TSRS valstybės, įžymių kultūros veikėjų sukakčių minėjimus.

Draugijos nariai patys 1935 m. lankėsi TSRS. Lietuvių draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti valdyba, kurią sudarė Pranas Augustaitis, Mykolas Biržiška, Vaclovas Biržiška, Ignas Jonynas, Vincas Krėvė ir Balys Sruoga, 1936 m. surengė dailininkų, 1939 m. – dainininkų A. Kučingio ir A. Staškevičiūtės ekskursijas į TSRS. Joje ne kartą lankėsi Petras Cvirka, Liudas Gira, Povilas Pakarklis, Justas Paleckis. Viešose paskaitose liaupsindami TSRS kultūros laimėjimus draugijos veikėjai prisidėjo prie TSRS vykdomų kultūrinio bolševizmo akcijų.

Draugijos veiklą iš dalies finansavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, renginius globojo TSRS ambasada. TSRS diplomatai per draugiją galėjo palaikyti glaudžius ryšius su kairiųjų pažiūrų lietuvių kultūros veikėjais. Jų pastangomis nuo ketvirtojo dešimtmečio vidurio draugija iš esmės tapo savotiška opozicija Lietuvos valdžiai, legalia TSRS penktąja kolona. Valstybės saugumo departamento apie tai informuota, kai kurių dešiniųjų veikėjų įspėta, bet, nenorėdama komplikuoti deklaruojamų gerų santykių su TSRS, nes Lietuvai dėl Vilniaus krašto problemos reikėjo paramos prieš Lenkiją, Lietuvos Respublikos valdžia draugijos neuždarė. 1938–1940 m. kai kuriems draugijos nariams, ypač vadovybei, pradėjus viešai reikšti prosovietines nuostatas, atviras simpatijas TSRS, draugijos veikla įgijo politinį pobūdį.

TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. draugija užsidarė. Keturi draugijos valdybos nariai buvo paskirti į vadinamąją Liaudies vyriausybę: J. Paleckis tapo ministru pirmininku, V. Krėvė – jo pavaduotoju, P. Pakarklis – teisingumo, Antanas Venclova – švietimo ministru. Draugijos branduolys veikla ir autoritetu prisidėjo prie tarybinės okupacijos įtvirtinimo Lietuvoje.

Draugijoje 1929 m. buvo 26 nariai, 1939 m. – 63, 1940 m. – 100 narių. Draugijos valdybos pirmininkai: Mykolas Biržiška, Ignas Jonynas, Vincas Krėvė.