Teheranas

Teheranas (pers. تهران = Tehrân) – miestas šiaurės Irane, šalies didžiausias miestas ir sostinė. 9,8 mln. gyventojų (2025).^[2] Metropolinėje teritorijoje gyvena 14,4 mln. gyventojų (2024 m.) 1748 km² plote.^[3] Išsidėstęs pietinėje Elburso kalnyno pašlaitėje, 1100–1300 m aukštyje. Veikia tarptautinis oro uostas, Teherano metro. Teherane pagaminama apie trečdalį viso Irano produkcijos. Išvystytos pramonės šakos: naftos apdirbimo, cemento, maisto, tekstilės, chemijos. Amatai. Yra universitetų, teatrų, muziejų. Golestano rūmai (XVIII-XIX a., nuo 1894 m. Dailės muziejus), mečetės (Šacho ir Sepachsalaro, abi iš XIX a.).

Teheranas تهران
Miesto panorama (tolumoje – Elburso kalnai)

Teheranas 35°41′0″ š. pl. 51°25′0″ r. ilg. / 35.68333°š. pl. 51.41667°r. ilg. / 35.68333; 51.41667 (Teheranas)

Laiko juosta: (UTC+3:30) ------ vasaros: (UTC+4:30)

Valstybė	Iranas
Provincija	Teherano provincija

Gyventojų (2016^[1])	8 693 706
Plotas	615 km²
Tankumas (2016^[1])	14 136 žm./km²
Altitudė	1 200 m

Vikiteka	Teheranas

Istorija

Įkurtas apie IX a., greta žymaus tuomet miesto Rėjaus (dabar Rėjus yra Teherano dalis). Ibn Haukalas 924 m. apie tuometinį Teheraną rašė: „Gyventojai daugiausia laiko praleidžia požeminėse uolose, o jų pagrindinis užsiėmimas – praeinančių karavanų užpuolimai ir plėšimai“.

Kaip miestas minimas nuo XII a. Vėlesnės kronikos mini, kad čia, kaip į vasaros rezidenciją atvykdavo kunigaikščių šeima. Kai 1221 m. mongolai sugriovė Rėjų, jo gyventojai persikėlė į Teheraną ir nuo to laiko miestas pradėjo smarkiai plėstis. Gyvenvietė virto klestinčiu prekybos miestu.

Kai 1789 m. kadžarų valdovas Aga Mohamedas Chanas suvienijo Persiją, Teheraną pasirinko sostine, o 1796 m. jame karūnavosi šachu. Nuo tada Teheranas buvo karališku miestu iki 1979 m., kai Mohamedas Reza Pehlevis pabėgo į užsienį.

Keletą metų prieš nuvertimą iš sosto šachas Reza Pehlevis įsakė miesto centre pastatyti 45 m aukščio karališkąjį bokštą, skirtą persų monarchijos 2500 metų jubiliejui.

Tarptautiniai santykiai

Kai Teherane grupė fanatiškai nusiteikusių jaunuolių paėmė įkaitais JAV ambasados Teherane personalą, prasidėjo konfliktas su JAV. 66 JAV piliečiai nelaisvėje buvo laikomi 444 dienas (1989 m. lapkritį – 1991 m. sausį). XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje Iranas atnaujino santykius su JAV ir Vakarų pasauliu.