Krasnapolio valsčius

Krasnapolio valsčius lenk. gmina Krasnopol
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Seinų apskritis
Administracinis centras	Krasnapolis
Gyventojų (2008)	3 854
Plotas	171,63 km²
Tankumas (2008)	22 žm./km²
Teritorijos kodas	2009032
Pašto kodas	PL 16-503
Tel. kodas	87
Tinklalapis	http://ug-krasnopol.pbip.pl/

Krasnapolio valsčius (lenk. gmina Krasnopol; rus. гмина Краснополь) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje. Centras – Krasnapolis. Ribojasi su Seinų, Naujinės, Gibų, Punsko, Suvalkų ir Šipliškių valsčiais. Valsčius priklauso Krasnapolio Dievo Atsimainymo parapijai.

Istorija

Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

XIX–XX a. valsčius gyvavo carinės Rusijos Suvalkų gubernijoje (Seinų apskritis). Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Paviršiaus struktūra

Pagal 2005 metų duomenis valsčiaus plotas yra 171,63 km², iš kurių:

• ariama žemė: 65 %
• miškai: 21 %
• vandens telkiniai: 14 %

Valsčius sudaro 20,05 % Seinų apskrities.

Gyventojai

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 metais surinktus duomenis:

Aprašymas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	3854	100 %	1902	49,35 %	1952	50,65 %
Gyventojų tankumas (Gyv./km²)	22,46		11,08		11,37

Pagal 2005 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1661,68 zlotai.

Tautinė ir religinė sudėtis

2002 m. gyveno 4 004 žmonės: Lenkai – 97,8 % (3 916); Lietuviai – 0,87 % (35); Rusai – 0,49 % (20); Kiti – 0,82 % (33).

1921 m. gyveno 5 891 žmonės: Lenkai – 76,6 % (4 513); Rusai – 11,8 % (697); Lietuviai – 11,1 % (654); Kiti – 0,45 % (27).

1921 m. religinė sudėtis atrodė taip: Katalikai – 77 % (4 538); Sentikiai – 17,3 % (1 023); Stačiatikiai – 3 % (178); Judėjai – 1,3 % (79); Protestantai – 1,2 % (71).

Administracinis suskirstymas

Aleksandravas, Buda Ruska, Čarna Buchta, Červoni Kžyžas, Eglinė, Eglinis, Glušinas, Grimzdas, Grimzdo Polskiai, Jeziorkiai, Krasnapolis, Krasnė, Krucieniškiai, Kruluvekas, Lapūkavas, Linuvekas, Mačkova Rūda, Michnovcė, Mikolajevas, Mūravotas Tiltas, Naujieji Bokšiai, Nova Žubruvka, Orlinekas, Pavluvka, Piotrova Dombrova, Ramoniškė, Remienkinas, Rižuvka, Rosochati Rugas, Rudauka, Skustelė, Smalėnų Dombas, Stabienščizna, Stara Žubruvka, Teklinavas, Visoka Gura, Žlobinas, Žubronaiciai.

Valsčiaus gamta

Dalis valsčiaus teritorijos yra Vygrių nacionaliniame parke. Valsčiuje yra Ostoja Bobruvo Marychos draustinis. Valsčiuje teka Juodosios Ančios ir Seinos upės.

Ežerai

• Grimzdas (0,6447 km²);
• Vygriai (21,7 km²);
• Ilgiai (1,058 km²).

Žymūs žmonės

• Motiejus Juodišius (1854–1910) – kunigas ir rašytojas.