Krasnapolio valsčius
- Apie buvusį valsčių rytų Baltarusijoje žr. Krasnapolės valsčius.
Krasnapolio valsčius (lenk. gmina Krasnopol; rus. гмина Краснополь) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje. Centras – Krasnapolis. Ribojasi su Seinų, Naujinės, Gibų, Punsko, Suvalkų ir Šipliškių valsčiais. Valsčius priklauso Krasnapolio Dievo Atsimainymo parapijai.
Krasnapolio valsčius lenk. gmina Krasnopol | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lenkija | ||||||
Vaivadija | Palenkės vaivadija | ||||||
Apskritis | Seinų apskritis | ||||||
Administracinis centras | Krasnapolis | ||||||
Gyventojų | 3 854 | ||||||
Plotas | 171,63 km² | ||||||
Tankumas | 22 žm./km² | ||||||
Teritorijos kodas | 2009032 | ||||||
Pašto kodas | PL 16-503 | ||||||
Tel. kodas | 87 | ||||||
Tinklalapis | http://ug-krasnopol.pbip.pl/ |
Istorija
redaguotiNuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
XIX–XX a. valsčius gyvavo carinės Rusijos Suvalkų gubernijoje (Seinų apskritis). Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Geografija
redaguotiPagal 2005 metų duomenis valsčiaus plotas yra 171,63 km², iš kurių:[1]
- ariama žemė: 65 %
- miškai: 21 %
- vandens telkiniai: 14 %
Valsčius sudaro 20,05 % Seinų apskrities.
Dalis valsčiaus teritorijos yra Vygrių nacionaliniame parke. Valsčiuje yra Ostoja Bobruvo Marychos draustinis. Valsčiuje teka Juodosios Ančios ir Seinos upės.
Ežerai
redaguotiGyventojai
redaguotiValsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 metais surinktus duomenis:[2]
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Gyventojai | 3854 | 100 % | 1902 | 49,35 % | 1952 | 50,65 % |
Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
22,46 | 11,08 | 11,37 |
Pagal 2005 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1661,68 zlotai.[3]
Tautinė ir religinė sudėtis
redaguoti
1921 m. religinė sudėtis atrodė taip:
|
Administracinis suskirstymas
redaguotiAleksandravas, Buda Ruska, Čarna Buchta, Červoni Kžyžas, Eglinė, Eglinis, Glušinas, Grimzdas, Grimzdo Polskiai, Jeziorkiai, Krasnapolis, Krasnė, Krucieniškiai, Kruluvekas, Lapūkavas, Linuvekas, Mačkova Rūda, Michnovcė, Mikolajevas, Mūravotas Tiltas, Naujieji Bokšiai, Nova Žubruvka, Orlinekas, Pavluvka, Piotrova Dombrova, Ramoniškė, Remienkinas, Rižuvka, Rosochati Rugas, Rudauka, Skustelė, Smalėnų Dombas, Stabienščizna, Stara Žubruvka, Teklinavas, Visoka Gura, Žlobinas, Žubronaiciai.
Žymūs žmonės
redaguoti- Motiejus Juodišius (1854–1910) – kunigas ir rašytojas.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)