Seinų apskritis (1919–1941)

Kitos reikšmės – Seinų apskritis (reikšmės).

Seinų apskritis
← 1919 – 1941 →
Valstybė	Lietuva
Administracinis centras	Seinai, Lazdijai
Valsčiai	9 (1920), 7 (1933)
1919-1940	Lietuva
1940-1941	LTSR
Gyventojų	38 207 (1923), 48 577 (1940)

Seinų apskritis – 1919–1941 m. gyvavusi apskritis pietvakarių Lietuvoje, įkurta 1919 m. iš šiaurės rytinės Seinų ujezdo dalies. Centras – Lazdijai.

Istorija

Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį

1919 m. padalinus Seinų ujezdą, dalis apskrities (ir Seinai) atiteko Lenkijai (įjungta į Suvalkų apskritį), o Lietuvai atitekusi dalis, nors ir netekusi administracinio centro, toliau buvo vadinama Seinų apskritimi, su centru Lazdijuose. Lietuva nepripažino šio padalinimo, kaip ir Vilniaus krašto okupacijos.

1941 m. liepos 17 d. Nacistinė Vokietija lietuvišką Seinų apskritį pervardijo į Lazdijų apskritį. Nuo 1944 m. Lenkijoje egzistuoja Seinų apskritis, kuri ribojasi su Lietuva. 1945 m. balandžio 14 d. buvusi Lietuvos Seinų apskritis oficialiai pervadinta Lazdijų apskritimi.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m. (išsamiau)	1263	38.207	9 valsčiai: Būdviečio valsčius, Kapčiamiesčio valsčius, Kučiūnų valsčius, Lazdijų valsčius, Leipalingio valsčius, Punsko valsčius, Rudaminos valsčius, Šventežerio valsčius, Veisiejų valsčius	4 miesteliai 246 kaimai 5 bažnytkaimiai 64 dvarai ir palivarkai 47 vienkiemiai 2 kitos gyvenvietės
1930	1169		9 valsčiai
1939	1249		7 valsčiai
1940		48.577	7 valsčiai

Administracinis suskirstymas

Apskrities valsčiai 1920–1941 m.:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Būdviečio valsčius	1920–1933	Būdvietis
Kapčiamiesčio valsčius	1920–1941	Kapčiamiestis
Kučiūnų valsčius	1920–1933	Kučiūnai
Lazdijų valsčius	1920–1941	Lazdijai
Leipalingio valsčius	1920–1941	Leipalingis
Punsko valsčius	1920–1941	Sangrūda
Rudaminos valsčius	1920–1941	Rudamina
Šventežerio valsčius	1920–1941	Šventežeris
Veisiejų valsčius	1920–1941	Veisiejai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 38 207 žmonės:

• Lietuviai - 87,29% (33353);
• Žydai - 5,68% (2172);
• Lenkai - 4,42% (1689);
• Rusai - 1,76% (676);
• Vokiečiai - 0,44% (169);
• Baltarusiai - 0,15% (61);
• Kiti - 0,22% (87).