Grazutes regioninis parkas.png
Portal.svg
Salakas
Salakas, Lithuania - panoramio (24).jpg
Miestelio reginys
Coat of arms of Salakas (Lithuania).png

Salakas
Koordinatės 55°34′41″š. pl. 26°07′59″r. ilg. / 55.578°š. pl. 26.133°r. ilg. / 55.578; 26.133 (Salakas)Koordinatės: 55°34′41″š. pl. 26°07′59″r. ilg. / 55.578°š. pl. 26.133°r. ilg. / 55.578; 26.133 (Salakas)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Salako seniūnija
Gyventojų skaičius 519 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka SalakasVikiteka


Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[4]
Vardininkas: Sãlakas
Kilmininkas: Sãlako
Naudininkas: Sãlakui
Galininkas: Sãlaką
Įnagininkas: Sãlaku
Vietininkas: Salakè

Salakas – miestelis Zarasų rajono savivaldybėje, šalia kelio  179  DusetosDegučiaiDūkštas . Seniūnijos centras, Salako seniūnaitija.

Stovi tašytų akmenų Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia (pastatyta 1906–1911 m.), veikia Salako pagrindinė mokykla, Zarasų meno mokyklos skyrius, biblioteka, paštas (LT-32007), bendruomenės centras. Stovi obeliskas su kario ir moters skulptūromis (5,31 m aukščio, pastatytas 1930 m. dominikonų vienuolyno ir bažnyčios vietoje, skulptorius M. Farbmann). Gražutės RP lankytojų centras, kuriame yra ir Salako krašto etnografinė ekspozicija, V. Žilinskienės „Jūrų muziejus“ (nors gyvenvietė nuo jūros nutolusi net 300 km). Pietiniame pakraštyje – totorių kapinės (vienintelės veikiančios musulmonų kapinės Aukštaitijoje). Nepriklausomybės paminklas (1930 m. pastatytas vaistininko Mačiaus lėšomis).

Miestelis garsėja Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidais.

Koplytstulpis „Salakui 500 metų“
Salako prieigos

GeografijaKeisti

Salaką iš pietvakarių siekia Ažvinčių–Minčios giria (Salako miškas). Yra žvyro telkinys. Į rytus nuo Salako telkšo ežeras Luodis, vakaruose – Gražutės regioninis parkas. Apylinkėse stūkso Kunigokalnis. Gamtos paminklas – Salako pušis, prie kurios Luodžių dvaro grafas įteikė žemės nuosavybės dokumentus keletui jo dvaro valstiečių (pušyje pakabintas kryžius su data). 3 km į vakarus nuo Salako miške stūkso Salako akmuo (arba Kurganų akmuo, Napoleono akmuo) su ženklais.

IstorijaKeisti

 
Salakas pavaizduotas XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Aptiktas IX–XIII a. Salako pilkapynas. I tūkstantmečio antroje pusėje Salako apylinkėje buvo keletas kaimų.

Salakas pirmąkart minimas 1387 m. Ldk Jogailos rašte, kuriuo dovanojamos žemės Vilniaus vyskupijai. XV–XVI a. priklausė Tauragnų pilies teritorijai.

1496 m. čia pastatyta pirmoji Salako bažnyčia, įkurta parapija. 1552 m. minimas miestelis, vėliau gavęs turgaus ir prekymečių privilegiją. XVII a. 2-ojoje pusėje Salako vaitystę sudarė miestelis, Salako dvaras, 18 kaimų, 20 viensėdijų (289 valakai žemės ir 581 valstietis). Šiaurės karo metu smarkiai degė. 1721 įsteigta atgailos kanauninkų vienuolija (1832 m. Rusijos valdžios uždaryta). 1781 m. minima mokykla, kurioje tesimokė 4 vaikai. Vyskupui priklausanti Salako dalis 1790 m. vadinta miestu (1773 m. jame surašytos 24 šeimos). 1818 m. vyskupų dvaras nacionalizuotas.

XIX a. pradžioje pro Salaką keliavo II prancūzų armijos korpusas, bet Napoleonas čia nesilankė. Tuo metu čia veikė magazinas, iš kurio valstiečiai pristigę duonos ar sėklų galėjo gauti grūdus skolon. Per 1830–1831 m. sukilimą apylinkėse veikė F. Bortkevičiaus, V. Brodovskio, S. Radziševskio ir D. A. Chlapovskio sukilėlių būriai. 1833 m. Salake surašyti 78 namai ir 18 smuklių, 1847 m. – 64 žydų šeimos, 1883 m. veikė 2 žydų maldos namai (1890 m. – 3, 1892 m. – 4). 1863 m. atidaryta odų dirbtuvė, 1865 m. – valstybinė liaudies mokykla (1906 m. įvestos lietuvių kalbos pamokos). 1886 m. buvo 25 parduotuvės, 4 aludės. 1883, 1886, 1893 arba 1894, 1905, 1907 ir 1908 m. Salaką siaubė gaisrai. 1906–1911 m. pastatyta tašytų akmenų Salako bažnyčia. 1910 m. įsteigtas Blaivybės draugijos skyrius.

XX a. tarpukariu už kelių kilometrų į rytus nuo Salako ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, 1919–1920 m. dėl Salako vyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos. Miestelis buvo Salako valsčiaus centras. Garsėjo važių gamyba, 1926 m. pastatyta garinė pieninė. XX a. 4 dešimtmetyje veikė 44 parduotuvės, elektrinė, nemažai amatininkų dirbtuvių. 1925 m. įsteigtas Lietuvos ūkininkų, 1926 m. – Katalikų mokytojų sąjungos skyriai, aktyviai veikė šauliai.

Po II pasaulinio karo Salako apylinkėse veikė Vytauto apygardos Lokio rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo „Aukštaičių krašto“ kolūkio centrinė gyvenvietė.

2004 m. patvirtintas Salako herbas, 2005 m. balandžio 4 d. Vyriausybės nutarimu suteiktas miestelio statusas, kuris buvo panaikintas po 1970 m.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1387 m. Salako valsčiaus centras ?
16311649 m. vaitystės centras ?
XIX a. 2-oji pusė – 1920 m. Salako valsčiaus centras ?
19201950 m. Zarasų apskritis
19501959 m. Salako apylinkės centras Dūkšto rajonas
19591995 m. Zarasų rajonas
1995 Salako seniūnijos centras Zarasų rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmėKeisti

Miestelis pavadintas buvusio Salako ežero (kuris, pastačius Antalieptės vandens jėgainę, įsiliejo į Antalieptės marias), vardu. Šis pavadinimas būtų arba sudurtinis sala + akis, arba nuo latviško žuvies pavadinimo salaks, salaka ('stinta'), kuris, savo ruožtu, yra finougriškos kilmės.[5]

Remiantis kita versija, gyvenvietė kadaise buvusi apsupta ežerų, tarsi saloje, todėl jos gyventojai vadinti salokais. Dar viena versija teigia, kad kadaise miestelis vadintas Sakalu, kadangi vietiniai medžiotojai auginę daug sakalų.

 
Miestelio gatvė

ArchitektūraKeisti

Salako miestelio planas spindulinis. Stovi monumentali skulptūrinių formų neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia (panaši į Šiaurės Europos vidurinių amžių pastatus; architektas I. Morgulcas) ir šventoriaus tvora (1911 m.). Viduje – kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, skulptūra Šv. Petras (abu XIX a.), eksterjere – kryžius su ornamentuotu dekoru (1876 m.), bažnyčios šventoriuje – stogastulpis su skulptūromis (1832 m.), koplytėlė su Jėzaus Kristaus skulptūra (XIX a. pabaiga). Ivanauskienės sodyboje, prie kelio į Degučius stovi dviaukštė Salako Šv. Jono Nepomuko koplyčia (nuo 1930 m., statė Petras Ivanauskas katalikų tiltų, žvejų ir skenduolių globėjui).[6] Į šiaurę nuo Salako, Tiltiškėse, yra energetikos muziejus.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1868 m.*[2] 1900 m.*[1] 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[7]
405 1 083 2 380 2 487 1 918 750 595
1979 m.sur. 1982 m.[8] 1986 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
611 680 679 705 604 519 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Солоки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30А (60) : Слюз — София Палеолог. С.-Петербургъ, 1900., 805 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Солоки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 680 psl. (rus.)
  3. Sołoki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 59 psl. (lenk.)
  4. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  5. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 287 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.
  6. Algimantas MiškinisSalakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  7. SalakasMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 148 psl.
  8. SalakasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 614 psl.
  9. Salakas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 613 psl.

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Degučiai – 10 km
Biržūnai – 4 km
Šunelė - 18 km Rūsteikiai – 12 km
Smalvos - 24 km
 
Daugailiai – 25 km
Vajasiškis – 13 km
     
     
     
Dūkšteliai – 14 km
DŪKŠTAS – 18 km
Švedriškė – 14 km Kazitiškis – 18 km