Finougrų kalbos
Finougrų | |
Paplitimas | Rytų Europa |
---|---|
Kalbų skaičius | 22 |
Kilmė | Uralo prokalbė
|
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | ugrų, finų: (permių, Baltijos finų, Volgos finų, samių) |
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai. Finougrų kalbas sudaro dvi šakos – finų ir ugrų. Finougrų kalboms priklauso estų, suomių, vengrų ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos Europos kalbų, finougrų kalbos nepriklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, jos kilusios ne iš indoeuropiečių, o iš Uralo prokalbės. Daug mažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos pasižymi linksnių gausa: finiškoje vepsų kalboje išskiriama iki 24 linksnių.[1] Bet yra ir išimčių: chantų kalbos vakarų tarmėse likusios tik 3 linksnių formos.[2] Veiksmažodžiai ir vardažodžiai kaitomi agliunacijos būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos, dviskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, rečiau prireikia prielinksnių ar polinksnių, pvz.: lietuviški prielinksniniai junginiai 'prie stalo', 'po stalu', 'ant stalo', 'iš stalo' daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai 'jis', 'ji' – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., suomiškai hän, estiškai tema, vengriškai ő.
Klasifikacija
redaguotiUralo kalbų šeimai, finougrų kalbų pogrupiui priklauso šios kalbos[3]:
- Vengrų kalbos
- Obės ugrų kalbos
- Chantų kalba (ostiakų)
- Mansių kalba (vogulų)
- Permės finų kalbos
- Komių kalba (komių – zyrių)
- Permės komių kalba (permių)
- Udmurtų (votiakų)
- Marių kalbos
- Mordvių
- Samių kalbos (10 kalbų, kartais laikomos tarmėmis)
- Vakarų samių kalbos
- Pietų samių
- Umėjo samių (beveik išnykusi)
- Lulėjo samių
- Pitėjo samių (beveik išnykusi)
- Šiaurės samių
- Rytų samių kalbos
- Kemės samių (išnykusi)
- Inario samių
- Akalos samių (beveik išnykusi)
- Kildino samių
- Skolto samių
- Terio samių (beveik išnykusi)
- Vakarų samių kalbos
- Baltijos finų (Pabaltijo finų)
- Vepsų
- Karelų
- Karelų pagrindinė bendrinė
- Liudikų
- Oloneco karelų (livikų)
- Suomių – įskaitant: Tornijo suomių kalba, Koinų kalba, Kvenų kalba, Ingrų kalba
- Ižorų (ingrų) – ant išnykimo ribos
- Vodų (votų) – beveik išnykusi
- Estų, įskaitant dialektus
- Lyvių (lybių) – beveik išnykusi, dabar bandoma atgaivinti
Mordvių ir marių kalbos kartais jungiamos į Volgos finų grupę.
Bendrasis žodynas
redaguotiIštirta, kad visose finougrų kalbose yra maždaug tik 200 bendros kilmės žodžių. Apie 55 iš jų susiję su žvejyba, 33 – su medžiokle, 31 – su darbo įrankiais, 26 – su statyba, 18 – su klimatu, 17 – su augalais, 12 – su šiaurės elniais, 11 – su drabužiais, 11 – su tikyba, 4 – su bendruomene, ir tik 3 – su prekyba.
Skaitvardžiai finougrų kalbose
redaguotiTik skaitvardžių pavadinimai nuo vieno iki šešių visose finougrų kalbose yra bendros kilmės. Skaitvardžiai 'septyni' (seitsemän, seitse, seis), 'šimtas' ir 'tūkstantis' yra pasiskolinti iš indoeuropiečių kalbų.
Suomių | Estų | Lyvių | Vodų | Vepsų | Karelų | Šiaurės samių | Skolto samių | Marių | Erzių- mordvių |
Mokšų- mordvių |
Komių | Udmurtų | Mansių | Chantų | Vengrų | |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | yksi | üks | ikš | ühsi | üks’ | yksi | okta | õhtt | икте | вейке | фкя | öтик | одык | аква | ит | egy |
2 | kaksi | kaks | kakš | kahsi | kaks' | kakši | guokte | kue´htt | коктыт | кавто | кафта | кык | кык | китыг | катын | kettő |
3 | kolme | kolm | kuolm | kõlmõ | koume | kolmi | golbma | koumm | кумыт | колмо | колма | куим | куин | хурум | хутым | három |
4 | neljä | neli | nēļa | nellä | nell' | nellä | njeallje | nellj | нылыт | ниле | ниле | нёль | ниль | нила | няты | négy |
5 | viisi | viis | vīž | viiz | viž | viisi | vihtta | vitt | визыт | ветесь | вете | вит | вить | ат | вет | öt |
6 | kuusi | kuus | kūž | kuuz | kuz' | kuuši | guhtta | kutt | кудыт | кото | кота | квайт | куать | хот | хут | hat |
7 | seitsemän | seitse | seis | seitsee | seičeme | šeiččemen | čieža | čiččâm | шымыт | сисем | сисем | сизим | сизьым | сат | тапыт | hét |
8 | kahdeksan | kaheksa | kōdõks | kahõsaa | kahesa | kahekšan | gavcci | kääu´c | кандаше | кавксо | кафкса | кöкъямыс | тямыз | нёллов | нювты | nyolc |
9 | yhdeksän | üheksa | īdõks | ühesää | ühesa | yhekšän | ovcci | ååu´c | индеше | вейксэ | вейхкса | öкмыс | укмыс | онтэллов | йиряң | kilenc |
10 | kymmenen | kümme | kim | čümmee | kümne | kymmenen | logi | lååi | лу | кемень | кемонь | дас | дас | лов | яң | tíz |
100 | sata | sada | sadā | sadā | sada | sata | čuođi | čue´đ | шÿдö | сядо | сяжа | се | сю | сат | сот | száz |
1000 | tuhat | tuhat | tūontõ | tuhat | tuha | tuhat | duhát | dohat | тÿжем | тёжа | тёжянь | сюрс | сюрс | сотэр | … | ezer |
Išnašos
redaguoti- ↑ Зайцева, М. И. (1981). Грамматика вепсского языка. Л. p. 177.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ Мымрина Дина Федоровна (2006). „КАТЕГОРИЯ ПАДЕЖА В ДИАЛЕКТАХ ХАНТЫЙСКОГО ЯЗЫКА (сопоставительный аспект)“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2021-04-26.
- ↑ Finno-Ugric languages. (2009). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
Nuorodos
redaguotifiu
SIL ISO 639 kalbos kodo „fiu“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „fiu“)- Dr. Jonas Balys. Baltų kaimynai finougrai