Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija
European Organization for Nuclear Research
Organisation européenne pour la recherche nucléaire
CERN logo 400x400.gif
CERN member states .svg
Įkùrta1954 m. rugsėjo 29 d.
TipasTarptautinė organizacija
BūstinėMerinas, Ženevos kantonas, Šveicarija
Koordinatės46°14′03″ š. pl. 6°03′10″ r. ilg. / 46.23417°š. pl. 6.05278°r. ilg. / 46.23417; 6.05278Koordinatės: 46°14′03″ š. pl. 6°03′10″ r. ilg. / 46.23417°š. pl. 6.05278°r. ilg. / 46.23417; 6.05278
Narystė
VadovasUrsula Bassler
(tarybos prezidentė)
Fabiola Gianotti
(generalinė direktorė)
Tinklalapishome.cern

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire, angl. European Organization for Nuclear Research), trumpai vadinama CERN (akronimas CERN kilęs nuo pranc. Conseil européen pour la recherche nucléaire, 1952 m. suburtos laikinos tarybos, skirtos įsteigti organizaciją[1]) – tarpvyriausybinė organizacija, valdanti didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją. Pati laboratorija taip pat gali būti vadinama CERN. Laboratorija įkurta šiaurės vakarų kryptimi nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Konvencija įsteigti CERN buvo pasirašyta 1954 m. rugsėjo 29 d.[2] tarp 12 šalių[3]. Pagrindinė organizacijos misija yra sudaryti sąlygas tarptautiniam bendradarbiavimui tarp didelių energijų fizikos atstovų. Tuo tikslu organizacija projektuoja, stato ir eksploatuoja dalelių greitintuvus ir kitą eksperimentinę įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams.

CERN vaizdas šalia sienos tarp Prancūzijos ir Šveicarijos

Organizacijoje dirba 2660 darbuotojų (2019 m.)[4], kurių didžiąją dalį sudaro inžinieriai, taikomųjų mokslų mokslininkai ir technikai. Organizacijai priklausančia laboratorija naudojasi 12427 vartotojai (2019 m.)[4], atstovaujantys 110 tautybių iš daugiau kaip 70 valstybių.

Dėl tarptautinio laisvumo CERN nėra nei Šveicarijos, nei Prancūzijos jurisdikcijoje.

CERN yra viena iš didžiausių pasaulyje didžiojo mokslo įstaigų.

Moksliniai pasiekimaiKeisti

Kai kurie svarbūs pasiekimai fizikoje buvo atlikti eksperimentų metu CERN. Žymiausi laimėjimai:

1984 m. už darbus, nuvedusius prie W ir Z bozonų atradimo, Carlo Rubbia ir Simon van der Meer buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija.

1992 m. Nobelio fizikos premiją „už dalelių detektorių išradimą ir vystymą, konkrečiai už daugiavietę proporcingąją kamerą“ gavo CERN tyrinėtojas Georges Charpak

ĮrenginiaiKeisti

Veikiantys greitintuvaiKeisti

  • Linac 3 tiesinis greitintuvas[5], skirtas greitinti sunkiuosius branduolius: švino, argono ir ksenono branduolius.
  • Linac 4 tiesinis greitintuvas[6], skirtas greitinti protonus iki 160 MeV ir tiekti juos į Protonų sinchrotroną. Šis greitintuvas 2020 metais pakeitė Linac 2 greitintuvą.
  • Protonų sinchrotrono stiprintuvas padidina dalelių iš tiesinio protonų greitintuvo (Linac 2) energiją, kurių srautas perduodamas į kitus greitintuvus (pvz., Protonų sinchrotroną). Pradėtas naudoti 1959 m.
  • Žemos energijos jonų žiedas (angl. Low Energy Ion Ring arba LEIR) pagreitina jonų iš tiesinio jonų greitintuvo (Linac 3) energiją, prieš perduodant juos į Protonų sinchrotroną. LEIR greitintuvas yra pertvarkytas Žemos energijos antiprotonų žiedas (LEAR). Pradėtas naudoti 2005 m.
  • 28 GeV Protonų sinchrotronas. Pastatytas 1959 m., naudojamas kaip dalelių tiekėjas Super protonų sinchrotronui.
  • Super protonų sinchrotronas – žiedinis 2 km pločio dalelių greitintuvas, pastatytas tunelyje. Veikti pradėjo 1976 m. ir buvo naudojamas 300 GeV energijos dalelėms tiekti. Šiuo metu tiekia 400 GeV energijos daleles ir paruoštas LHC tiekti 450 MeV energijos dalelių srautus[7].
  • Tiesioginis izotopų masės skyriklis (angl. On-Line Isotope Mass Separator arba ISOLDE) skirtas nestabilių branduolių tyrimams. Daleles gauna iš Protonų sinchrotrono stiprintuvo. Veikti pradėjo 1967 m., perstatytas ir patobulintas 1974 ir 1992 m.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvasKeisti

 
LEP tunelis, panaudotas LHC įrengimui
Pagrindinis straipsnis – LHC.

Šiuo metu CERN baigtas įrengti naujas dalelių greitintuvas – Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Pirmieji protonų pluoštai į greitintuvą nukreipti 2008 m. rugsėjo 10 d.[8][9].

Greitintuvas sumontuotas 27 km ilgio tunelyje (anksčiau naudotas LEP greitintuvui) 50–150 metrų gylyje. Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, kurie padengti superlaidžiais magnetais, šaldomais skystu heliu. Kiekvienu vamzdžiu judės protonų pluoštas. Du protonų pluoštai judės priešingomis kryptimis tunelio vamzdžiais, kol jiems bus suteikta reikiama energija. Tada papildomi magnetai nukreips protonų srautus, kad jie susidurtų priešpriešiais. Kiekvienas protonas įgaus 7 TeV energiją, o bendra susidūrimo energija sieks 14 TeV.

LHC dalelių greitintuvu naudojasi aštuoni eksperimentai: ATLAS, CMS, LHCb, ALICE, LHCf, TOTEM, MoEDAL ir FASER.

Kiti įrenginiaiKeisti

CERN naudojamas Antiprotonų lėtintuvas, sumažinantis protonų greitį iki 10–30 % šviesos greičio[10]. Antiprotonų lėtintuvas naudojamas antivandenilio gamybai ir kt.

Ateities greitintuvaiKeisti

CERN vykdo ateities greitintuvų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Daugiausia dėmesio yra skiriama tokiems greitintuvams:

  • Ateities žiedinis greitintuvas (Future Circular Collider, FCC);
  • Kompaktiškasis tiesinis greitintuvas (Compact Linear Collider, CLIC);
  • Miuonų greitintuvas (Muon Collider).

Sustabdyti greitintuvaiKeisti

Kita infrastruktūraKeisti

CERN duomenų centrasKeisti

Kompiuterių centras, naudojamas eksperimentinių duomenų analizei bei kitiems tyrimams[15].

CERN įtaka visuomenei ir ekonomikaiKeisti

Kompiuterių mokslasKeisti

 
Pirmasis Web serveris

Pasaulinis tinklas prasidėjo kaip CERN projektas ENQUIRE, inicijuotas Tim Berners-Lee ir Robert Cailliau 1989 m. Pagrįstas hiperteksto pagrindu, projektas siekė palengvinti informacijos dalijimasi tarp tyrinėtojų. Pirmasis tinklalapis, aprašantis patį projektą, pasirodė 1990 m.[16] 1991 m. pasaulinis tinklas buvo pristatytas viešai.

Dar prieš pasaulinio tinklo kūrimą, CERN buvo pionieriai interneto technologiją Europoje, pradėdami jį įdiegti praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje[17].

Neseniai CERN tapo vienu didžiausių paskirstytų skaičiavimų vystymo centru: pradėjo Enabling Grids for E-sciencE projektą[18], palaiko LHC Computing Grid projektą, skirtą būsimiems LHC greitintuvo duomenims analizuoti.

MedicinaKeisti

CERN moksliniams tyrimams sukurti fotonų sensoriai yra taikomi medicinoje, kuriant spalvotų rentgeno nuotraukų fotoaparato prototipą[19].

Šalys narėsKeisti

 
CERN narės:

██ Narės steigėjos

██ Narės, prisijungusios prie CERN vėliau

CERN organizaciją sudaro[20] 23 Šalys Narės, 3 Asocijuotos Šalys Narės prieš Tikrąją Narystę ir 6 Asocijuotos Šalys Narės.

Šalys narės Statusas nuo
Šalys narės steigėjos
  Belgija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Danija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Vokietija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Prancūzija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Graikija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Italija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Norvegija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Švedija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Šveicarija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Nyderlandai 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Jungtinė Karalystė 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Jugoslavija 1954 m. rugsėjo 29 d.
Prisijungusios tikrosios narės
  Austrija 1959 m. birželio 1 d.
  Ispanija 1983 m. sausio 1 d.
  Portugalija 1986 m. sausio 1 d.
  Suomija 1991 m. sausio 1 d.
  Lenkija 1991 m. liepos 1 d.
  Vengrija 1992 m. liepos 1 d.
  Čekija 1993 m. liepos 1 d.
  Slovakija 1993 m. liepos 1 d.
  Bulgarija 1999 m. birželio 11 d.
  Izraelis 2014 m. sausio 6 d.
  Rumunija 2016 m. liepos 17 d.
  Serbija 2019 m. kovo 24 d.
Asocijuotos šalys narės prieš tikrąją narystę
  Kipras 2016 m. balandžio 1 d.
  Slovėnija 2017 m. liepos 4 d.
  Estija 2020 m. birželio 19 d.[21] (Laukiama patvirtinimo iš Estijos Vyriausybės.)
Asocijuotos šalys narės
  Turkija 2015 m. gegužės 6 d.
  Pakistanas 2015 m. liepos 31 d.
  Ukraina 2016 m. spalio 5 d.
  Indija 2017 m. sausio 16 d.
  Lietuva 2018 m. sausio 8 d.[22]
  Kroatija 2019 m. spalio 10 d.

Dar 3 šalys ir 3 tarptautinės organizacijos turi stebėtojo[20] statusą:

ŠaltiniaiKeisti

  1. „1st Session of the European Council for Nuclear Research“. CERN Document Server. 1952 gegužės 5. Nuoroda tikrinta 2020 birželio 20. 
  2. Convention for the establishment of an European Organisation for Nuclear Research. Nuoroda tikrinta 2020-03-31.
  3. Konvencijos dokumento su parašais kopija. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  4. 4,0 4,1 „Annual Report“ (PDF). CERN Document Sever. 2020 liepos 7. doi:http://dx.doi.org/10.17181/AnnualReport2019 . Nuoroda tikrinta 2020 rugsėjo 30. 
  5. „Linac 3“. CERN Home. Nuoroda tikrinta 2020 spalio 15. 
  6. „Linac 4“. CERN Home. Nuoroda tikrinta 2020 spalio 15. 
  7. AB-OP-SPS Home Page: SPS Operation. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  8. CERN spaudos pranešimas: CERN announces start-up date for LHC. Nuoroda tikrinta 2008-09-09.
  9. CERN spaudos pranešimas: „First beam in the LHC – accelerating science“. Nuoroda tikrinta 2008-09-10.
  10. The Antimatter Factory: How does the AD work?. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  11. „Linac 1“. CERN Home. Nuoroda tikrinta 2020 spalio 15. 
  12. Intersecting Storage Ring Division, ISR. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  13. First atoms of antimatter produced at CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  14. „Linac 2“. CERN Home. Nuoroda tikrinta 2020 spalio 15. 
  15. „The CERN Data Center“. CERN Home. Nuoroda tikrinta 2020 rugsėjo 30. 
  16. Tim Berners-Lee svetainė. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  17. A Short History of Internet Protocols at CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  18. GridCafe: Grid @ CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  19. „First 3D colour X-ray of a human using CERN technology“. CERN Knowledge Transfer. Nuoroda tikrinta 2020 rugsėjo 22. 
  20. 20,0 20,1 „CERN Member States“. CERN About. Nuoroda tikrinta 2020 birželio 22. 
  21. „Estonia to become Associate Member in the Pre-Stage to Membership of CERN“. CERN Press release. 2020 birželio 19. Nuoroda tikrinta 2020 birželio 19. 
  22. „Lithuania becomes Associate Member State of CERN“. CERN Press release. 2018 sausio 8. Nuoroda tikrinta 2020 birželio 22. 

NuorodosKeisti

 

Vikiteka