CERN logotipas
CERN vaizdas šalia sienos tarp Prancūzijos ir Šveicarijos

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire, angl. European Organization for Nuclear Research), bendrai vadinama CERN (akronimas CERN kilęs nuo pranc. Conseil européen pour la recherche nucléaire, 1952 m. suburtos laikinos tarybos, skirtos įsteigti organizaciją[1]) – tarpvyriausybinė organizacija, valdanti didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją. Pati laboratorija taip pat gali būti vadinama CERN. Laboratorija įkurta šiaurės vakarų kryptimi nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Konvencija įsteigti CERN buvo pasirašyta 1954 m. rugsėjo 29 d.[2] tarp 12 šalių[3]. Vėliau prie projekto prisijungė dar 8 šalys. Laboratorijos pagrindinė funkcija yra parūpinti dalelių greitintuvus ir kitą įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams.

Šalia CERN esančiame Meirino (Šveicarija) miestelyje įkurdintas didelis kompiuterių centras, naudojamas eksperimentinių duomenų analizei bei kitiems tyrimams.

CERN dirba virš 3000 darbuotojų[4]. 7921 pasaulio mokslininkas (2007 m.)[5], atstovaujantis 578 universitetų ir institutų (2007 m.)[5], tyrimų tikslais apsilanko CERN ar dirba projektuose, susijusiuose su CERN.

Dėl tarptautinio laisvumo CERN nėra nei Šveicarijos, nei Prancūzijos jurisdikcijoje.

Moksliniai pasiekimaiKeisti

Kai kurie svarbūs pasiekimai fizikoje buvo atlikti eksperimentų metu CERN. Žymiausi laimėjimai:

1984 m. už darbus, nuvedusius prie W ir Z bozonų atradimo, Carlo Rubbia ir Simon van der Meer buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija.

1992 m. Nobelio fizikos premiją „už dalelių detektorių išradimą ir vystymą, konkrečiai už daugiavietę proporcingąją kamerą“ gavo CERN tyrinėtojas Georges Charpak

Veikiantys greitintuvaiKeisti

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvasKeisti

 
LEP tunelis, panaudotas LHC įrengimui
Pagrindinis straipsnis – LHC.

Šiuo metu CERN baigtas įrengti naujas dalelių greitintuvas – Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Pirmieji protonų pluoštai į greitintuvą nukreipti 2008 m. rugsėjo 10 d.[8][9].

Greitintuvas sumontuotas 27 km ilgio tunelyje (anksčiau naudotas LEP greitintuvui) 50–150 metrų gylyje. Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, kurie padengti superlaidžiais magnetais, šaldomais skystu heliu. Kiekvienu vamzdžiu judės protonų pluoštas. Du protonų pluoštai judės priešingomis kryptimis tunelio vamzdžiais, kol jiems bus suteikta reikiama energija. Tada papildomi magnetai nukreips protonų srautus, kad jie susidurtų priešpriešiais. Kiekvienas protonas įgaus 7 TeV energiją, o bendra susidūrimo energija sieks 14 TeV.

Kiti įrenginiaiKeisti

CERN naudojamas Antiprotonų lėtintuvas, sumažinantis protonų greitį iki 10–30 % šviesos greičio[10]. Antiprotonų lėtintuvas naudojamas antivandenilio gamybai ir kt.

Sustabdyti greitintuvaiKeisti

CERN ir kompiuterių mokslasKeisti

 
Pirmasis Web serveris

Pasaulinis tinklas prasidėjo kaip CERN projektas ENQUIRE, inicijuotas Tim Berners-Lee ir Robert Cailliau 1989 m. Pagrįstas hiperteksto pagrindu, projektas siekė palengvinti informacijos dalijimasi tarp tyrinėtojų. Pirmasis tinklalapis, aprašantis patį projektą, pasirodė 1990 m.[13] 1991 m. pasaulinis tinklas buvo pristatytas viešai.

Dar prieš pasaulinio tinklo kūrimą, CERN buvo pionieriai interneto technologiją Europoje, pradėdami jį įdiegti praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje[14].

Neseniai CERN tapo vienu didžiausių paskirstytų skaičiavimų vystymo centru: pradėjo Enabling Grids for E-sciencE projektą[15], palaiko LHC Computing Grid projektą, skirtą būsimiems LHC greitintuvo duomenims analizuoti.

Šalys narėsKeisti

 
CERN narės:

██ Narės steigėjos

██ Narės, prisijungusios prie CERN vėliau

CERN organizaciją sudaro[16] 23 Šalys Narės, 3 Asocijuotos Šalys Narės prieš Tikrąją Narystę ir 6 Asocijuotos Šalys Narės.

Šalys narės Statusas nuo
Šalys narės steigėjos
  Belgija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Danija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Vokietija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Prancūzija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Graikija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Italija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Norvegija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Švedija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Šveicarija 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Nyderlandai 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Jungtinė Karalystė 1954 m. rugsėjo 29 d.
  Jugoslavija 1954 m. rugsėjo 29 d.
Prisijungusios tikrosios narės
  Austrija 1959 m. birželio 1 d.
  Ispanija 1983 m. sausio 1 d.
  Portugalija 1986 m. sausio 1 d.
  Suomija 1991 m. sausio 1 d.
  Lenkija 1991 m. liepos 1 d.
  Vengrija 1992 m. liepos 1 d.
  Čekija 1993 m. liepos 1 d.
  Slovakija 1993 m. liepos 1 d.
  Bulgarija 1999 m. birželio 11 d.
  Izraelis 2014 m. sausio 6 d.
  Rumunija 2016 m. liepos 17 d.
  Serbija 2019 m. kovo 24 d.
Asocijuotos šalys narės prieš tikrąją narystę
  Kipras 2016 m. balandžio 1 d.
  Slovėnija 2017 m. liepos 4 d.
  Estija 2020 m. birželio 19 d.[17] (Laukiama patvirtinimo iš Estijos Vyriausybės.)
Asocijuotos šalys narės
  Turkija 2015 m. gegužės 6 d.
  Pakistanas 2015 m. liepos 31 d.
  Ukraina 2016 m. spalio 5 d.
  Indija 2017 m. sausio 16 d.
  Lietuva 2018 m. sausio 8 d.[18]
  Kroatija 2019 m. spalio 10 d.

Dar 3 šalys ir 3 tarptautinės organizacijos turi stebėtojo[16] statusą:

ŠaltiniaiKeisti

  1. „1st Session of the European Council for Nuclear Research“. CERN Document Server. 1952 gegužės 5. Nuoroda tikrinta 2020 birželio 20. 
  2. Convention for the establishment of an European Organisation for Nuclear Research. Nuoroda tikrinta 2020-03-31.
  3. Konvencijos dokumento su parašais kopija. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  4. CERN: Who works there?. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  5. 5,0 5,1 CERN Member States, Observers and Non-Member States. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  6. 6,0 6,1 CERN Hadron Linacs. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  7. AB-OP-SPS Home Page: SPS Operation. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  8. CERN spaudos pranešimas: CERN announces start-up date for LHC. Nuoroda tikrinta 2008-09-09.
  9. CERN spaudos pranešimas: „First beam in the LHC – accelerating science“. Nuoroda tikrinta 2008-09-10.
  10. The Antimatter Factory: How does the AD work?. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  11. Intersecting Storage Ring Division, ISR. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  12. First atoms of antimatter produced at CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  13. Tim Berners-Lee svetainė. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  14. A Short History of Internet Protocols at CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  15. GridCafe: Grid @ CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
  16. 16,0 16,1 „CERN Member States“. CERN About. Nuoroda tikrinta 2020 birželio 22. 
  17. „Estonia to become Associate Member in the Pre-Stage to Membership of CERN“. CERN Press release. 2020 birželio 19. Nuoroda tikrinta 2020 birželio 19. 
  18. „Lithuania becomes Associate Member State of CERN“. CERN Press release. 2018 sausio 8. Nuoroda tikrinta 2020 birželio 22. 

NuorodosKeisti

 

Vikiteka