Atverti pagrindinį meniu
Sudetų kraštu vadinti vokiečių kalba kalbėję regionai dabartinės Čekijos teritorijoje.

Sudetų kraštas (vok. Vokiškai, ček. Sudety, svk. Sudety, lenk. Kraj Sudecki) – pavadinimas šiaurinių, pietinių ir vakarinių buvusios Čekoslovakijos vietovių, kuriose gyveno etniniai vokiečiai. Vokiečiai buvo apsigyvenę Bohemijos, Moravijos ir Čekų Silezijos pasienyje nuo Austrijos imperijos laikų.

Žodis „Sudetų kraštas“ nebuvo naudojamas iki XX a. pradžios ir išpopuliarėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo, kai Austrijos-Vengrijos imperija buvo išformuota ir Sudetų krašto vokiečiai atsidūrė naujos valstybės, Čekoslovakijos sudėtyje. Sudetų krizė 1938 m. buvo išprovokuota Nacistinės Vokietijos reikalavimo perleisti Sudetų kraštą Vokietijai, o tai ir įvyko po Miuncheno sutarties pasirašymo. Dalis pasienio buvo užimta ir aneksuota Lenkijos. Kai Čekoslovakija buvo atkurta po Antrojo pasaulinio karo, Sudetų krašto vokiečiai buvo deportuoti iš regiono, o regionas dabar yra daugiausiai apgyvendintas čekų.

Sudetų krašto pavadinimas kilo nuo Sudetų kalnų, kurie stūkso prie pat šiaurinės Čekijos sienos ir Žemutinės Silezijos (dabartinė Lenkija), bet Sudetų kraštas buvo žymiai toliau nuo tų kalnų.

Dalys dabartinės Čekijos regionų, tokių kaip Karlovi Varai, Liberecas, Olomoucas, Moravijos-Silezijos kraštas ir Ūstis prie Labės yra buvusio Sudetų krašto teritorijoje.