Mažalapė saulašarė

Drosera intermedia
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Mažalapė saulašarė (Drosera intermedia)
Mažalapė saulašarė (Drosera intermedia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Saulašariniai
( Droseraceae)
Gentis: Saulašarė
( Drosera)
Rūšis: Mažalapė saulašarė
( Drosera intermedia)
Binomas
Drosera intermedia
Hayne, 1800

Mažalapė saulašarė (Drosera intermedia) – saulašarinių (Droseraceae) šeimos, saulašarių genties vabzdžiaėdis augalas. Tai išnykstanti rūšis, įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos bei Lietuvos raudonąsias knygas.

Paplitimas ir augavietės

redaguoti
 
Lapas

Natūraliai paplitusi Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europoje, rytinė Šiaurės Amerikos dalis. Lietuvoje labai retas augalas. Anksčiau rastas Alytaus, Šilutės ir Zarasų rajonuose. Paskutinių metų duomenimis, auga Akmenės ir Telšių rajonuose. Literatūroje nurodoma radimvietė Žuvinto biosferos rezervate.

Auga neturtingame maisto medžiagomis substrate, tarpinio tipo pelkėse ir jų fragmentuose aukštapelkėse, ežerų ir upių pakraščiuose. Mėgsta šviesą, todėl randamas tik atvirose vietose. Auga Rhynchosporion albae sąjungos bendrijose. Populiacijos negausios.

Biologija

redaguoti
 
Žiedas

Tai daugiametis, vabzdžiaėdis , 5-10 cm aukščio augalas. Lapai iki 10 cm ilgio, susitelkę prie žemės, sudaro skrotelę. Lapalakščiai žali, irklo ar mentelės formos, 1,5 cm ilgio, jų viršutinė pusė padengta liaukiniais plaukeliais. Žiedynas – paprastoji kekė su 3-8 žiedais. Žiedai maži, 6 mm pločio, su penkiais kuokeliais. Vainiklapiai penki, 4-5 mm ilgio, baltos ar šviesiai rožinės spalvos. Taurėlapiai penki, 3-4 mm ilgio.

Žydi liepos- rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi sėklomis arba vegetatyviai dalijantis šakniastiebiui. Sėklos iki 1 mm ilgio, raudonai rudos spalvos. Jas platina vanduo. Vaisius – dėžutė.

Augalas azotinių medžiagų gauna iš įvairių vabzdžių, kuriuos suvirškina. Ant lapo nutūpęs smulkus vabzdys sudirgina liaukingus plaukelius, kurie užsilenkia ir apgaubia vabzdį. Po to liaukutės išskiria į pepsiną panašų fermentą, kuris per vieną ar kelias dienas suvirškina vabzdį.

Įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1962 m. Auga Kamanų rezervate. Būtina saugoti visas žinomas ir naujas radimvietes, palaikyti jose natūralų hidrologinį režimą. Mažalapė saulašarė nyksta sausinant pelkes, joms eutrofizuojantis.

Nuorodos

redaguoti

Literatūra

redaguoti
 
  • Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 1992, 188 p.