Žiedynas
Žiedynas – ant augalo ūglio, stiebo ar šakų viršūnėje susitelkusių žiedų grupė.[1] Žiedyną sudaro žiedai, žiedkočiai ir įvairiai pakitę lapai – pažiedės, skraistlapiai, papėdlapiai ir kita.
Kekė | Varpa | Paprastasis skėtis | Galvutė |
Skirstymas
redaguotiŽiedynų būna įvairaus pavidalo.
- Viršūniniai žiedynai – žiedynai, kurie išauga žolinių augalų stiebo viršūnėje, o sumedėjusių augalų – ūglių viršūnėse.
- Šoniniai žiedynai – lapų pažastyse išaugę žiedynai. Kai kurie augalai (kiaulpienė, gyslotis, raktažolė) išaugina belapį stiebą, kurio viršūnėje yra susitelkęs žiedynas. Toks stiebas vadinamas žiedynkočiu, o jo praplatėjęs viršus su daug žiedų vadinamas žiedynsosčiu.
Žiedynai pagal formą skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius:
- Paprastieji žiedynai yra susitelkę stiebo arba jo šakų viršūnėje ir ant žiedyno ašies išaugę pavieniai žiedai.
- Sudėtinių – pagrindinė ašis šakojasi ir ant šakų išauga po keletą žiedų.
Pagal augimo būdą žiedynai skirstomi į du tipus raceminiai ir ciminiai žiedynai:
- Raceminių žiedynų pagrindinė ašis ilgą laiką nesustoja augusi ir jos viršuje formuojasi vis nauji žiedai, o žemutinieji žiedai yra seniausi.
- Ciminių žiedynų pagrindinė ašis anksti nustoja augti ir pirmasis išsiskleidžia viršūninis žiedas. Toliau nauji žiedai susidaro ant šoninių šakelių.
Paprastieji žiedynai skirstomi į šias grupes:
- Kekė – ant žiedyno ašies išsidėstę pavieniai žiedai yra kotuoti (kopūstas, pakalnutė, serbentas).
- Varpa – žiedyno ašis standi, jos viršūnė su pavieniais bekočiais žiedais (gyslotis, viksvos, rūgtis).
- Žirginys – labai panašus į varpą, tik su svyrančia ašimi žiedynas, būdingas lazdyno, alksnio ir beržo kuokeliniams žiedams. Pagrindinė ašis augalams žydint būna nulinkusi, todėl lengvai siūbuojant išbarstomos žiedadulkės.
- Burbuolė – žiedyno ašis stora ir mėsinga su bekočiais žiedais (ajeras, žinginys).
- Kankorėžėlis – žiedyno ašis sumedėjusi, su bekočiais žiedais (alksnis).
- Paprastasis skėtis – žiedynkočio viršūnėje vienoje plokštumoje išauga daug ilgakočių žiedų (raktažolė, ugniažolė).
- Galvutė – žiedyno ašis trumpa, jos viršūnėje daug trumpakočių arba bekočių žiedų (dobilas).
- Graižas – žiedyno ašis su labai daug smulkių žiedų, kurių pakraštiniai skiriasi nuo žiedyno viduryje esančių žiedų.
Sudėtiniai žiedynai skirstomi į šias grupes:
- Sudėtinė kekė (pvz., alyvos žiedynas).
- Sudėtinė varpa. Prie žiedyno pagrindinės ašies prisitvirtinusios trumpesnės varputės su 2-3 bekočiais žiedais. Tokius žiedynus turi kviečiai, miežiai, rugiai, svidrės, varpučiai.
- Sudėtinis skėtis. Šie žiedynai būdingi salieriniams augalams.
- Šluotelė – būdinga daugeliui miglinių augalų: avižai, smilgoms, lendrūnams.
-
Kekė
-
Varpa
-
Burbuolė
-
Žirginys
-
Šluotelė
-
Skydelis
-
Skėtis
-
Sudėtinis skėtis
-
Graižas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Žiedynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014