Lyduvėnai

Kitos reikšmės – Lyduvėnai (reikšmės).

Lyduvėnai

Koordinatės

55°30′25″š. pl. 23°04′59″r. ilg. / 55.507°š. pl. 23.083°r. ilg.Koordinatės: 55°30′25″š. pl. 23°04′59″r. ilg. / 55.507°š. pl. 23.083°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė

Seniūnija

Šiluvos seniūnija

Gyventojų

71

Vikiteka

Lyduvėnai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Lýduvėnai
Kilmininkas:	Lýduvėnų
Naudininkas:	Lýduvėnams
Galininkas:	Lýduvėnus
Įnagininkas:	Lýduvėnais
Vietininkas:	Lýduvėnuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Лидовяны^[2], vok. Lydowen

Lyduvėnai – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurę nuo Raseinių. Seniūnaitijos centras. Miestelis spindulinio plano. Stovi Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1761 m.), veikia geležinkelio stotis, mokykla su regioninio parko informaciniu centru, biblioteka, paštas (LT-60046).

Lyduvėnų bažnyčia

EtimologijaKeisti

Pavadinimas kilęs nuo upelio vardu Lýduva.^[3] Tai yra vandenvardinis vietovardis, anksčiau jis vadinosi Lydavėnai.

Liaudies etimologija mena, kad čia kadaise stovėjusi Lyduvėnų pilis, kurioje gyvenusi kunigaikštytė Danutė. Išlydėjusi savo mylimąjį į karą su kryžiuočiais, ji vis laukė ir nesulaukė jo grįžtant. Viena likusi liūdėjo („liūdžiu viena“) ir ašaras liejo. Iš merginos liūdesio ašarų ir susidaręs upelis Lyduva, o iš pastarojo – Lyduvėnai.^[4]

Kitas vietovės aiškinimas siejamas su iškirsto miško lydymu.^[5]

GeografijaKeisti

Miestelis yra Dubysos regioniniame parke, prie Dubysos ir Dratvens santakos. Per Dubysą nutiestas ilgiausias (599 m) ir aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje – Lyduvėnų tiltas. Per Lyduvėnus eina geležinkelis Šiauliai–Tilžė, plentai į Raseinius, Šiluvą.

IstorijaKeisti

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje miestelis pažymėtas Lidowianij

Lyduvėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje, tuos laikus mena Lyduvėnų I piliakalnis, vadinamas Danutės kalnu, Lyduvėnų II piliakalnis, vadinamas Barsukalniu, Lyduvėnų III piliakalnis, vadinamas Kaukuriu, Lyduvėnų akmuo „su dubeniu“.

Istoriniuose šaltiniuose 1499 m. minimas Lyduvėnų dvaras. Nuo XVI a. jį valdė Chodkevičiai, Rudzinskai, Šemetos, Stanevičiai. 1558 m. Žygimantas Augustas Lyduvėnams suteikė prie dvaro kurti miestelį, rengti turgus, laikyti karčiamas. 1593 m. minima bažnyčia, 1594 m. – Lyduvėnų valsčius ir miestelis. XVII a. – XVIII a. Lyduvėnai išsiplėtė. 1613 m. Lyduvėnai pažymėti Olandijoje išleistame Lietuvos žemėlapyje. XVI a. minima katalikiška Lyduvėnų bažnyčia, kurį laiką priklausiusi reformatams. 1853 m. jau buvo parapinė mokykla. Po 1831 m. sukilimo panaikinus dvarą susikūrė žydų kolonija. Rusijos imperijos valdymo laikais, XIX a. – XX a. pr., Lyduvėnai buvo valsčiaus centras. 1863 m. sukilėliai sunaikino Lyduvėnų valsčiaus įstaigos dokumentus. 1916 m. pro Lyduvėnus nutiestas geležinkelis Tilžė–Radviliškis.

1941 m. rudenį nacių okupacinės administracijos įsakymu Dubysos šlaituose prie Lyduvėnų nužudyta – 300 žydų ir komunistų. Po II pasaulinio karo apie miestelį veikė Vėgėlės rinktinės P. Markevičiaus (Pranckaus) Lietuvos partizanų būrys. Okupacinė valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 8 Lyduvėnų gyventojus.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1594–1915 m.	Lyduvėnų valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1919–1950 m.	Tytuvėnų valsčius	Raseinių apskritis
1950–1954 m.	Lyduvėnų apylinkės centras	Tytuvėnų rajonas
1954–1964 m.	Lyduvėnų apylinkės centras	Raseinių rajonas
1964–1995 m.	Šiluvos apylinkė	Raseinių rajonas
1995–	Šiluvos seniūnija	Raseinių rajono savivaldybė

ArchitektūraKeisti

1920 m. buvo atidaryta pradžios mokykla, 1943–1952 m. – septynmetė, 1952–1993 m. vidurinė, 1993–2005 m. pagrindinė.

1952 m. atidaryta biblioteka. Koplytstulpis miestelio įkūrimo 440 m. ir mokyklos 175 m. metinėms (atstatytas 1998 m., meistras R. Ramanauskas).

Lyduvėnų geležinkelis tiltas, aukščiausias ir ilgiausias tiltas Lietuvoje 1916 m. pastatytas medinis, 1919 m. – gelžbetoninis, 1944 m. sugriautas, 1952 m. atstatytas, 2005 m. restauruotas. ^[6]

GyventojaiKeisti

Lyduvėnų tiltu važiuojantys traukiniai

Tiltas nuo Lyduvėnų aikštės

1594 m. Lyduvėnų valsčiuje (dvaro valdoje) gyveno 36 šeimos. 1841 m. Lyduvėnuose gyveno 283, 1923 m. – 547 žmonės. 1940 m. gyveno apie 550 gyventojų, 300 iš jų žydų tautybės buvo sušaudyti 1944 m. Nuo 1959 m. gyventojų skaičius mažėjo.

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.

1841 m.

1867 m.*^[2]

1895 m.

1923 m.^sur.^[7]

1940 m.

1944 m.

1959 m.^sur.^[8]

283

177

222

547

550

250

282

1970 m.^sur.^[9]

1978 m.^[10]

1979 m.^sur.^[11]

1986 m.^[12]

1989 m.^sur.^[13]

2001 m.^sur.^[14]

2011 m.^sur.^[15]

206

170

212

141

132

125

99

2021 m.^sur.

-

71

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonėsKeisti

Lyduvėnų dvare, dar vadiname Padubysiu, gyveno Raseinių apskrities bajorų maršalka Ezechelis Stanevičius (1834–).

Apylinkėse gimė:

Benediktas Dobroslavas Kalinauskas – bajoras, 1831 m. sukilimo veikėjas;
Albinas Sutkus – politinis ir visuomenės veikėjas;
Henrikas Šablevičius – kino režisierius.

ŠaltiniaiKeisti

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 50 psl. (Wikisource.org)
↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 33
↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 204
↑ Algimantas Miškinis. Lyduvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 126 psl.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lyduvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 351 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lyduvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 519 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Algimantas Miškinis ir kt. Lyduvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 540
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

NuorodosKeisti

Lyduvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 549 psl.
Apie Lyduvėnus Archyvuota kopija 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.
Dvaras Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

Laugalis – 9 km

ŠILUVA – 10 km
Naudvaris – 2 km

LIOLIAI – 12 km

Žalpiai – 1 km

Katauskiai – 6 km
RASEINIAI – 17 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[GSSRI-2] 2,0 ^2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 50 psl. (Wikisource.org)

[3] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[4] Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 33

[5] 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 204

[6] Algimantas Miškinis. Lyduvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 126 psl.

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-8] Lyduvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 351 psl.

[9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-10] Lyduvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 519 psl.

[11] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-12] Algimantas Miškinis ir kt. Lyduvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 540

[13] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[14] Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[15] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]