Lyduvėnų geležinkelio tiltas

ilgiausias Lietuvos tiltas
(Nukreipta iš puslapio Lyduvėnų tiltas)
Lyduvėnų geležinkelio tiltas
Lyduvėnų geležinkelio tiltas
Lyduvėnų geležinkelio tiltas
55°30′22″š. pl. 23°05′14″r. ilg. / 55.5062°š. pl. 23.0873°r. ilg. / 55.5062; 23.0873 (Lyduvėnų geležinkelio tiltas)
Vieta Lyduvėnai
Ilgis 599 m
Plotis 4,5 m
Aukštis 42 m
Pastatytas 1951 m.

Lyduvėnų geležinkelio tiltas – ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) Lietuvoje tiltas, esantis prie Lyduvėnų miestelio (Raseinių rajonas), į pietvakarius nuo Lyduvėnų geležinkelio stoties. Tiltas pastatytas Radviliškio–Pagėgių geležinkelio ruožo 50,7 kilometre, nutiestas per Dubysą ir jos slėnį. Lietuvos kultūros paveldo objektas (Nr. 2288). Savarankiškas lankymasis ant tilto yra draudžiamas.[1]

Istorija

redaguoti
 
Tiltas 1916 m.
 
Paminklas P. Hindenburgui XX a. tarpukariu

Prasidėjus I pasauliniam karui, Vokietijos imperijos kariuomenė nusprendė statyti Lauksargių–Radviliškio geležinkelio ruožą, taip sujungiant vokišką geležinkelio tinklą su buvusiu cariniu. Vienas didžiausių technologinių iššūkių buvo nutiesti tiltą per Dubysą, kurios krantai čia aukšti ir statūs. Iš pradžių galvota tiltą statyti ties Dratvens žiotimis, kur būtų buvęs gana neaukštas tiltas, o toliau būtų gana ilgas kilimo ruožas šiaurės rytų kryptimi. Tačiau šio plano atsisakyta, kadangi kilimo ruožas būtų ilgas ir dėl to pylimo statyba būtų kainavusi daug laiko ir pajėgų. Dėl to nuspręsta statyti aukštą tiltą ties pačiais Lyduvėnais.[2]

Medinę estakadą 1916 m. pastatė vokiečių kariuomenės pionieriai. Tai buvo vienas didžiausių medinių tiltų Europoje – jis buvo 42 m aukščio, 670 m ilgio ir 6 aukštų, statybai sunaudota 7000 m³ medienos.[3] Manoma, kad tiltui pastatyti buvo iškirsta pusė Tytuvėnų šilo.[4] Medienai suvežti reikėjo daugiau laiko nei užtruko pati statyba. Tiek statybinės medžiagos, tiek įrankiai ir maistas statybininkams buvo tiekiami Lauksargių–Kelmės siauruku ir sandėliuojami Drupstų kaime, o iš ten gabenami į statybvietę.[5] Šešiaaukštis polinis statinys ties žemės paviršiumi buvo 21 m, o siaurėjančiame viršuje – 5,5 m pločio.

Dėl gaisro pavojaus gana greitai nuspręsta vietoje medinio pastatyti geležinį tiltą. Jį imta statyti 1916 m. rudenį už 20 m nuo medinio tilto. Statybos darbus atliko Vokietijos įmonė iš Gustavsburgo miesto. Iš pradžių planuotas vienas kelias, tačiau kadangi visame Lauksargių–Šilėnų ruože ketinta tiesti dvigubą kelią, nutarta ir tiltui skirti dvi juostas. Tilto betonines atramas pastatė vokiečių bendrovė „Dyckerhoff & Widmann AG“, jos buvo įkastos į 15 m gylį.[6] Naujasis tiltas buvo 45,5 aukščio, 1918 m. gegužės 17 d. vokiečių valdžia šį plieninį tiltą pradėjo eksploatuoti.[7] Iškart po to medinis tiltas buvo išardytas.

Abu vokiečių pastatyti tiltai pavadinti jų autoriaus feldmaršalo Pauliaus fon Hindenburgo garbei, prie tilto buvo pastatytas paminklas jo garbei, ant plieninio tilto stovėjo Vokietijos kanclerio Oto fon Bismarko statula. 1932 m. paminklas Hindenburgui buvo nugriautas.

II pasaulinio karo pradžioje besitraukiantys raudonarmiečiai tiltą norėjo sunaikinti, tačiau vokiečių specialiųjų pajėgų dalinys atakavo ir neleido tilto sunaikinti.[8] Tačiau 1944 m. rugpjūtį traukdamiesi vokiečiai Lyduvėnų tiltą vis tiek susprogdino.[9]

1951 m. TSRS kariuomenės inžinerinis dalinys atstatė tiltą ant naujų atramų, 1952 m. gegužę jis vėl atidarytas. 2005 m. lapkritį tiltas atidarytas po remonto.[10] 2008 m. paskelbtas kultūros paminklu.[11] 2023 m. pabaigoje tiltas atidarytas eilinių žmonių lankymui susitarus iš anksto.[12]

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lyduvėnų geležinkelio tiltas. Saugoma.lt (tikrinta 2025-03-07).
  2. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 96
  3. Petras Kutka. Geležinkelių atstatymo Lietuvoje darbai 1914–1918 m. – Kaunas, 1931. // psl. 29
  4. Patinka graži gamta? Apeik Giliaus ežerą aplink. 2017-06-30, Nesedeknamuose.lt (tikrinta 2024-10-10).
  5. Die Heeresfeldbahn Laugszargen–Kielmy // eisenbahn-gumbinnen-goldap.de
  6. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 97
  7. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 17
  8. Lyduvėnų tiltas – ilgiausias ir aukščiausias tiltas Lietuvoje. Prieezero.lt (tikrinta 2025-03-07).
  9. Jau galima nusipirkti bilietus pasivaikščiojimui ant ilgiausio ir aukščiausio geležinkelio tilto. 2023-12-10, Madeinvilnius.lt (tikrinta 2025-03-07).
  10. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000–2005 m. – Vilnius, Sapnų sala, 2005. // psl. 44
  11. „Objekto Nr. 2288 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  12. Lyduvėnų geležinkelio tiltas. Atraskraseinius.lt (tikrinta 2025-03-07).

Nuorodos

redaguoti