Lietuvos-Lenkijos demarkacinės linijos

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvos-Lenkijos demarkacinės linijos – linijos, 1919–1939 m. laikinai žymėjusios Lietuvos ir Lenkijos sieną, nustatinėtos Antantės atstovų, faktiškai Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos su JAV pritarimu. Linijos nustatinėtos siekiant sutaikyti Lietuvą ir Lenkiją, sustabdyti karo veiksmus, suvienyti valstybes kovai prieš Tarybų Rusiją. Demarkacijos linijos nesukliudė Lenkijai prisijungti Vilniaus krašto.

Antantės sąjungos nustatytos Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos 1919–1939 metais.

	Pirmoji, 1919 m. birželio 18 d.		Antroji, 1919 m. liepos 27 d.
	Suvalkų sutartis, 1920 m. spalio 3 d.		1923 m. vasario 3 d.

Demarkacinės linijos apsauga ant tilto per Merkį

Pirmoji demarkacinė linija nustatyta 1919 m. birželio 18 dieną, liepos 27 dieną Lietuvos vyriausybės prašymu nustatyta antroji. Pagal abu nutarimus, Lenkijai paliktas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. 1920 m. po Raudonosios armijos užkariavimų ir Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutarties (1920 m. liepos 12 d.) demarkacijos linijos faktiškai panaikintos, o 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartimi tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyta trečioji demarkacijos linija, pagal kurią Vilnius atiteko Lietuvai.

1920 m. spalio 9 d. generolui Liucjanui Želigovskiui inscenizavus maištą ir apėjus demarkacijos liniją (pasibaigusią ties Bastūnais) lenkai vėl perėmė Vilnių. Tarpininkaujant Tautų Sąjungai, lapkričio 29 d. sudarytos Kauno paliaubos, kuriomis tarp Vilniaus krašto ir Lietuvos nustatyta neutralioji zona. 1923 m. vasario 3 d. Tautų Sąjunga zoną padalijo Lietuvai ir Lenkijai, o kovo 15 d. Ambasadorių konferencijoje nutarta naujai susidariusią demarkacijos liniją laikyti valstybine siena. Nors Lietuva šios sienos nepripažino, ji egzistavo iki 1939 m. spalio 27 d.