Mogiliavo sritis
Mogiliavo sritis (blrs. Магілёўская вобласць, rus. Могилёвская область) – sritis rytų Baltarusijoje. Šiaurėje ribojasi su Vitebsko, vakaruose – su Minsko, pietuose – su Gomelio sritimi. Rytuose turi sieną su Rusija. Administracinis centras – Mogiliavas. Įkurta 1938 m.
| Mogiliavo sritis Магілёўская вобласць | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Administracinis centras | Mogiliavas | ||||||
| Rajonai | 21 | ||||||
| Gyventojų | 1 072 500 | ||||||
| Plotas | 29 000 km² | ||||||
| Tankumas | 37 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | region.mogilev.by/ | ||||||
 Vikiteka |
Mogiliavo sritisVikiteka | ||||||
Geografija Keisti
Vyrauja lygumų reljefai. Rytuose yra Oršos-Mogiliavo lyguma, šiaurės rytuose – Horkų-Mstislavlio lyguma (didžiausia altitudė 239 m), vakaruose – prieledyninė Centrinė Biarezinos lyguma, šiaurėje – Oršos aukštumos atšakos (didžiausia altitudė 224 m).
Klimatas Keisti
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8,2 °C srities šiaurės rytuose, –6,5 °C pietvakariuose; liepos mėnesio atitinkamai 17,8 °C ir 18,7 °C. Metinis kritulių kiekis 550–650 mm.
Hidrologija Keisti
Svarbiausios srities upės – Dniepras, Berezina, Sožas, Ptičė, Drutė. Yra keli nedideli ežerai, didžiausias – Zaozerė. Didžiausi tvenkiniai – Čyhiryno ir Asipovičių.
Gamta Keisti
Miškai užima 35 % srities teritorijos. Yra Zaozerų ir Čerykavo gamtos draustiniai. Po 1986 m. Černobylio AE avarijos Mogiliovo srities rytinė dalis užteršta radioaktyviaisiais nuklidais.
Naudingosios iškasenos Keisti
Kasami fosforitai (palei Sožo upę), kreida, molis, smėlis, durpės. Yra mineralinių versmių.
Demografija Keisti
Mogiliavo srityje gyvena 1,072 mln. gyventojų (2014 m. duomenys). Tai sudaro 12,2 % šalies kiekio. Tautinė sudėtis: baltarusiai 89,3 %, rusai 10 %, žydai, lenkai, ukrainiečiai, totoriai, lietuviai, armėnai, čigonai.
Didžiausi miestai Keisti
- Mogiliavas – 365,1 tūkst. gyv.
- Babruiskas – 220,8
- Asipovičai – 34,7
- Horkai – 34,0
- Kryčavas – 28,2
- Bychavas – 17,3
- Kasciukovičai – 16,1
- Klimavičai – 16,0
- Šklovas – 15,9
Administracinis suskirstymas Keisti
Mogiliavo sritis padalinta į 21 rajoną:
- Asipovičų rajonas – Asipovičai
- Babruisko rajonas – Babruiskas
- Bialyničų rajonas – Bialyničai
- Bychavo rajonas – Bychavas
- Chocimsko rajonas – Chocimskas
- Čavusų rajonas – Čavusai
- Čerykavo rajonas – Čerykavas
- Drybino rajonas – Drybinas
- Glusko rajonas – Gluskas
- Horkų rajonas – Horkai
- Kasciukovičų rajonas – Kasciukovičai
- Kirausko rajonas – Kirauskas
- Kličavo rajonas – Kličavas
- Klimavičų rajonas – Klimavičai
- Krasnapolės rajonas – Krasnapolė
- Kryčavo rajonas – Kryčavas
- Kruhlajės rajonas – Kruhlajė
- Mogiliavo rajonas – Mogiliavas
- Mscislavo rajonas – Mscislavas
- Slavhorodo rajonas – Slavhorodas
- Šklovo rajonas – Šklovas
Ekonomika Keisti
Transportas Keisti
Laivuojamos upės: Dniepras, Biarezina, Sožas. Per srities teritoriją eina geležinkeliai Vitebskas–Žlobinas, Žlobinas–Babruiskas–Minskas, Kryčavas–Mogiliavas–Asipovičai. Svarbiausi plentai – Sankt Peterburgas (Rusija)–Mogiliavas–Kijevas (Ukraina) ir Mogiliavas–Babruiskas–Minskas. Praeina naftotiekis Unecha (Rusija)–Polockas.
Pramonė Keisti
Didžiausi pramonės centrai – Mogiliavas ir Babruiskas. Vyrauja mašinų gamyba, naftos perdirbimas, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (sintetinio pluošto, plastikų), statybinių medžiagų (cemento, plytų), baldų, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto (mėsos, pieno, konditerijos, gaiviųjų gėrimų) pramonė.[1]
Žemės ūkis Keisti
Žemės ūkio naudmenos užima 51 % srities teritorijos. Auginami javai (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos), bulvės ir kitos daržovės, pašariniai augalai. Veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai.
Šaltiniai Keisti
- ↑ Mogiliavo sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 305 psl.
- Mogiliavo srities gyvenvietės 2009 m. Archyvuota kopija 2018-08-07 iš Wayback Machine projekto. Mashke.org