Mogiliavo sritis

Mogiliavo sritis
Магілёўская вобласць
Mogiliavo srities vėliava Mogiliavo srities herbas
Belarus provinces Mogilev.svg
Administracinis centras Mogiliavas
Rajonai 21
Gyventojų (2014 m.) 1 072 500
Plotas 29 000 km²
Tankumas (2014 m.) 37 žm./km²
Tinklalapis region.mogilev.by/
Commons-logo.svg Vikiteka Mogiliavo sritis

Mogiliavo sritis (blrs. Магілёўская вобласць, rus. Могилёвская область) – sritis rytų Baltarusijoje. Šiaurėje ribojasi su Vitebsko, vakaruose – su Minsko, pietuose – su Gomelio sritimi. Rytuose turi sieną su Rusija. Administracinis centras – Mogiliavas. Įkurta 1938 m.

GeografijaKeisti

Vyrauja lygumų reljefai. Rytuose yra Oršos-Mogiliavo lyguma, šiaurės rytuose – Horkų-Mstislavlio lyguma (didžiausia altitudė 239 m), vakaruose – prieledyninė Centrinė Biarezinos lyguma, šiaurėje – Oršos aukštumos atšakos (didžiausia altitudė 224 m).

KlimatasKeisti

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8,2 °C srities šiaurės rytuose, –6,5 °C pietvakariuose; liepos mėnesio atitinkamai 17,8 °C ir 18,7 °C. Metinis kritulių kiekis 550–650 mm.

HidrologijaKeisti

Svarbiausios srities upės – Dniepras, Berezina, Sožas, Ptičė, Drutė. Yra keli nedideli ežerai, didžiausias – Zaozerė. Didžiausi tvenkiniai – Čyhiryno ir Asipovičių.

GamtaKeisti

Miškai užima 35 % srities teritorijos. Yra Zaozerų ir Čerykavo gamtos draustiniai. Po 1986 m. Černobylio AE avarijos Mogiliovo srities rytinė dalis užteršta radioaktyviaisiais nuklidais.

Naudingosios iškasenosKeisti

Kasami fosforitai (palei Sožo upę), kreida, molis, smėlis, durpės. Yra mineralinių versmių.

DemografijaKeisti

Mogiliavo srityje gyvena 1,072 mln. gyventojų (2014 m. duomenys). Tai sudaro 12,2 % šalies kiekio. Tautinė sudėtis: baltarusiai 89,3 %, rusai 10 %, žydai, lenkai, ukrainiečiai, totoriai, lietuviai, armėnai, čigonai.

Didžiausi miestaiKeisti

Administracinis suskirstymasKeisti

Mogiliavo sritis padalinta į 21 rajoną:

EkonomikaKeisti

TransportasKeisti

Laivuojamos upės: Dniepras, Biarezina, Sožas. Per srities teritoriją eina geležinkeliai VitebskasŽlobinas, ŽlobinasBabruiskasMinskas, KryčavasMogiliavasAsipovičai. Svarbiausi plentai – Sankt Peterburgas (Rusija)–Mogiliavas–Kijevas (Ukraina) ir Mogiliavas–Babruiskas–Minskas. Praeina naftotiekis Unecha (Rusija)–Polockas.

PramonėKeisti

Didžiausi pramonės centrai – Mogiliavas ir Babruiskas. Vyrauja mašinų gamyba, naftos perdirbimas, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (sintetinio pluošto, plastikų), statybinių medžiagų (cemento, plytų), baldų, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto (mėsos, pieno, konditerijos, gaiviųjų gėrimų) pramonė.[1]

Žemės ūkisKeisti

Žemės ūkio naudmenos užima 51 % srities teritorijos. Auginami javai (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos), bulvės ir kitos daržovės, pašariniai augalai. Veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Mogiliavo sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 305 psl.