Palūšė
{{#if:
Palūšės bažnyčia
Palūšė
Palūšė
55°19′44″š. pl. 26°06′04″r. ilg. / 55.329°š. pl. 26.101°r. ilg. / 55.329; 26.101 (Palūšė)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Ignalinos seniūnija
Gyventojų (2021) 75
Vikiteka Palūšė
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Palū́šė
Kilmininkas: Palū́šės
Naudininkas: Palū́šei
Galininkas: Palū́šę
Įnagininkas: Palū́še
Vietininkas: Palū́šėje
Istoriniai pavadinimai rus. Полутъ, Полуше[2]

Palūšė – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 4 km į pietvakarius nuo Ignalinos; kurortinė teritorija. Seniūnaitijos centras, Aukštaitijos nac. parko direkcija. Į vakarus nuo kaimo telkšo Lūšių ežeras.

Palūšėje yra medinė Palūšės šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1757 m., antra pagal senumą medinė bažnyčia Lietuvoje), varpinė (pavaizduota ant buvusio 1 lito banknoto) ir koplytėlė – Kultūros vertybių registre registruotas architektūros kompleksas. Šalia bažnyčios archeologų pastangomis atkurta akmens amžiaus gyvenamojo būsto ir pilkapio ekspozicija. Yra turizmo centras, amatų centras, biblioteka. Kaime gerai išvystytas turizmas, išlikę du Palūšės pilkapynai. Veikia aktyvi kaimo bendruomenė.

Kaime veikia Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo kalvystės amato puoselėtojas Gediminas Šatkauskas. Gaminami tautinio paveldo produktai – blizgės, kurioms suteiktas tautinio paveldo produktų A kategorijos sertifikatas ir Aukštaitijos nacionalinio parko produkto ženklo pažymėjimas.

Etimologija

redaguoti
 
Gatvė link Lūšių ežero

Palūšė – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia telkšančio Lūšių ežero.

Istorija

redaguoti

Minima nuo 1651 m. Tada čia buvo palivarkas, priklausęs Šumskams. XVIII a. buvo atidaryta mokykla, tačiau ji buvo prieinama tik kilmingųjų luomo vaikams.[3] Sovietmečiu kaime įkurta Ignalinos turistų bazė. 1984 m. įkurtas Ignalinos kelionių ir ekskursijų biuras (dabar lankytojų informacijos centras). 2007 m. Palūšei suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Ignalinos valsčius Švenčionių apskritis
19501977 m. Palūšės apylinkė (1950–1963 ir 1968–1973 m. jos centras) Ignalinos rajonas
19771995 m. Ignalinos apylinkė
1995 Ignalinos seniūnija Ignalinos rajono savivaldybė


Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m. 1868 m.*[2] 1887 m. 1905 m.[4] 1931 m.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
93 42 57 164 126 73 122 146
1980 m.[9] 1986 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] - -
146 129 137 108 83 75 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

redaguoti

Kaime gimė kompozitorius Mikas Petrauskas (1873–1937). Jam atminti 1973 m. pastatyta medinė kompozicija (skulptorius Juozas Kėdainis).

 
Eksponuojamas Palūšės pilkapis

Turizmas

redaguoti

Palūšėje yra poilsiaviečių, kempingas, valtinė. Vasaros metu nuomojamos valtys, žiemą – slidės. Geros galimybės keliauti po apylinkes – su augalija galima susipažinti botaniniame take, yra 5 km sveikatingumo takas, įrengtas miškuose, kelias pėstiesiems į Ginučius, yra turistinis maršrutas link Tauragnų. Yra galimybės pasivažinėti arkliais kinkytais vežimais ar rogėmis. Vasaros sezonas kasmet atidaromas renginiu „Palūšės vasara“, o žiemą vyksta tradicinė šventė „Trauk stintelę“.[15]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 178 psl.
  3. „Ignalinos rajono savivaldybė - Architektūriniai, archeologiniai, istoriniai paminklai“. ignalina.lt. 2015-12-01. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.
  4. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  6. PalūšėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 751 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. PalūšėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 431 psl.
  10. Kazys Misius ir kt. Palūšė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 285
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  15. „Trauk stintelę 2023 kviečia į Palūšę“. We love Lithuania. 2023-02-09. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Ginučiai – 9 km
Meironys – 3 km
IGNALINA – 4 km
Strigailiškis – 2 km
 
     
     
     
Šakarva – 3 km
Kaltanėnai – 11 km