Vikipedija

Lietuvos bibliotekos

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Lietuvos bibliotekos - Lietuvoje veikiančios bibliotekos.

Pagal administravimo tipą biblioteka gali veikti kaip juridinis asmuo, veikiantis informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse.[1]

Lietuvos bibliotekų istorija redaguoti

Lietuvoje pirmieji knygų rinkiniai pradėti kaupti XIV-XV a. kunigaikščių ir didikų rūmuose, vienuolynuose, bažnyčiose. XVI a. Žygimantas Augustas sukaupė apie 4000 tomų kolekciją, kuri tapo 1570 m. įkurtos Vilniaus jėzuitų kolegijos bibliotekos pagrindu. XVII amžiuje atsirado gausios bibliotekos, pavyzdžiui, Kėdainių evangelikų reformatų mokykloje. 1773 m. uždraudus jėzuitų ordiną, Vilniaus akademijos biblioteka tapo viešąja biblioteka.

XIX a. pradėtos steigti draugijų bibliotekos; 1805 m. įkurta pirmoji specializuota Vilniaus medicinos draugijos biblioteka. Pradėtos steigti viešosios bibliotekos, tačiau po 1863 m. sukilimo daugelis jų buvo uždarytos. 1867 m. atidaryta Vilniaus viešoji biblioteka, bendruomenių bibliotekos įkurtos Kaune (1869 m.) ir Šiauliuose (1900 m.). Spaudos draudimo metais daugelis bibliotekų uždaryta.

XX a. pradžioje kultūros, švietimo ir religinės draugijos bei privatūs asmenys steigė bibliotekas mokyklose, tarp jų ir žydų bei baltarusių bibliotekas. Tarpukariu 1919 m. Vilniaus viešoji biblioteka buvo pertvarkyta į Lietuvos centrinį knygyną, vėliau perkeltą į Kauną kaip Valstybinis centrinis knygynas. 1922 m. įkurta Lietuvos universiteto mokslinė biblioteka. 1936 m. priėmus Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą, buvo sukurtas platus viešųjų bibliotekų tinklas.Iki 1939 m. Lietuvoje įvairiose bibliotekose buvo sukaupta 1,5 mln. tomų.[2]

Atgavus nepriklausomybę, bibliotekų sistema buvo reformuota. Nuo 1996 m. sukurta LIBIS informacinė sistema ir Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas. 2005 m. pradėjo veikti Lietuvos virtualių bibliotekų portalas (dabar ibiblioteka.lt).

Bibliotekų funkcijos redaguoti

Bibliotekų veikla – dokumentų kaupimas, tvarkymas, sisteminimas, saugojimas, skaitmeninimas, panauda ir viešinimas, bibliografavimas, kultūrinių ir edukacinių programų organizavimas ir kultūros plėtra, galimybės naudotis viešaisiais informacijos šaltiniais, nepaisant informacijos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, neatsižvelgiant į autorių ar užfiksuotų žinių politinę ar ideologinę orientaciją, užtikrinimas; fizinių ir juridinių asmenų lygių teisių naudotis teisės aktų nustatyta tvarka teikiamomis nemokamomis visuomenės švietimui, sociokultūrinei edukacijai, moksliniams tyrimams bei asmenybės ugdymui reikalingomis paslaugomis ir informacija užtikrinimas.[3]

Pagrindinės bibliotekų funkcijos:

  • dokumentų kaupimas, tvarkymas, sisteminimas, saugojimas, skaitmeninimas, panauda ir viešinimas, bibliografavimas;
  • kultūrinių ir edukacinių programų organizavimas ir kultūros plėtra;
  • galimybės naudotis viešaisiais informacijos šaltiniais, nepaisant informacijos pateikimo būdo, formos ir laikmenos;
  • naudotis teikiamomis nemokamomis visuomenės švietimui, sociokultūrinei edukacijai, moksliniams tyrimams bei asmenybės ugdymui reikalingomis paslaugomis ir informacijos užtikrinimas;
  • informacijos ir viešosios interneto prieigos paslaugos gyventojams;
  • Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas;
  • skaitymo skatinimas;
  • kvalifikacijos tobulinimas;
  • metodinė veikla;
  • mokslinių tyrimų vykdymas;
  • neformalusis ugdymas;
  • leidyba.

Dauguma bibliotekų teikiamų paslaugų yra nemokamos, tačiau kai kurias papildomos paslaugos gali būti ir mokamos. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija yra patvirtinusi bibliotekų mokamų paslaugų sąrašą. Pagal jį bibliotekos turi teisę imti atlygį už teikiamas paslaugas, tokias kaip dokumentų kopijavimas, skenavimas ir spausdinimas, leidimas juos viešai publikuoti, dokumentų perrišimas, restauravimas, bibliografinių rodyklių ir sąrašų sudarymas, analitinės informacijos rengimas, programų, kursų rengimas, seminarų, konferencijų, parodų ir kitų renginių organizavimo ir aptarnavimo paslaugos, leidybos, gidų, ekskursijų paslaugos ir kita.

Lietuvoje bibliotekų srityje nuotolinėms paslaugoms priskiriama:

  • interaktyvi biblioteka („ibiblioteka.lt“), kurioje galite skaityti daugiau kaip 10 tūkst. el. knygų;
  • prenumeruojami el. ištekliai – duomenų bazės (tarptautinės ir lietuviškos);
  • virtualus kultūros paveldas („epaveldas.lt“) – prieiga prie Lietuvos kultūros paveldo.[4]

Lietuvos bibliotekų statistika redaguoti

Nuo 2003 m. kiekvienų metų pradžioje pateikiami pagrindinių šalies bibliotekų statistiniai duomenys.

2023 m. statistiniai Lietuvos bibliotekų duomenys pateikti lentelėje:[5]

Bibliotekų skaičius Sukauptų dokumentų fondas Vartotojų skaičius Dokumentų išduotis Apsilankymų skaičius
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 1 6.509.016 17.994 454.189 5.175.426
Apskričių viešosios bibliotekos 5 3.899.298 45.225 991.581 900.839
Savivaldybių viešosios bibliotekos 1165 11.005.793 412.551 9.770.526 7.700.072
Aukštųjų mokyklų bibliotekos 34 9.944.652 154.016 981.592 1.862.149
Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos 767 7.604.048 298.356 3.305.362 4.044.110
Lietuvos audiosensorinė biblioteka 1 216.500 7.774 140.200 20.667
Kitos bibliotekos 149 6.950.993 54.206 400.790 365.648
Viso Lietuvoje 2.122 46.130.300 990.122 16.044.240 20.068.911

Lietuvos bibliotekų sistema redaguoti

Lietuvos bibliotekų sistemą sudaro[6] :

1) Lietuvos nacionalinė biblioteka.

 
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinė biblioteka yra Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – pagrindinė visiems vartotojams prieinama mokslinė Lietuvos Respublikos biblioteka. Nacionalinės bibliotekos savininkė yra valstybė. Nacionalinė biblioteka yra įpareigota kaupti ir saugoti rašytinį tautos kultūros paveldą ir suteikti visuomenei galimybes juo naudotis. Nacionalinės bibliotekos dokumentų fonde sukaupta beveik 7 mln. fizinių vienetų (1,8 mln. pavadinimų) spausdintų ir kitų dokumentų. Bibliotekos fondus sudaro šios pagrindinės dalys: Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, pagrindinis fondas ir specialieji rinkiniai, personalinės kolekcijos.

Nacionalinė biblioteka kaupia ir saugo Lietuvoje ir užsienyje publikuotus lituanistinius dokumentus, vykdo bibliografinę apskaitą; kaupia ir saugo šalies mokslui, švietimui, kultūrai ir ūkiui reikalingus Lietuvos ir užsienio šalių dokumentus bei nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą, rengia ir leidžia Lietuvos valstybinę einamąją ir nacionalinę retrospektyviąją bibliografiją, įvairių mokslo sričių bibliografines rodykles, sudaro suvestinius katalogus ir duomenų bazes; atlieka Lietuvoje publikuotų dokumentų tarptautinę standartinę numeraciją (ISBN, ISSN, ISMN); kuria ir diegia Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą (LIBIS) ir atlieka kitas įstatymo numatytas funkcijas.

 
Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka

2) Apskričių viešosios bibliotekos. Apskrities viešoji biblioteka yra biudžetinė įstaiga. Jos savininkė yra valstybė, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. Apskrities viešoji biblioteka yra nustatytoje teritorijoje veikiančių bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras, kuris užtikrina valstybės ar savivaldybių įsteigtų bibliotekų veiklos prioritetus įgyvendinančių veiksmų planų vykdymą, aptarnauja vartotojus, suteikia galimybių tenkinti kultūros, savišvietos ir švietimo poreikius, ugdyti etnografinių regionų tradicijas, didinti kultūros ir meno paslaugų sklaidą. Apskrities viešoji biblioteka kaupia ir saugo nustatytos teritorijos poreikius tenkinantį universalų dokumentų fondą, dalyvauja sudarant Lietuvos bibliotekų fondą ir kuriant bibliotekų informacijos sistemą.

 
Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka

3) Savivaldybių viešosios bibliotekos. Savivaldybės viešoji biblioteka yra biudžetinė įstaiga. Jos savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės viešoji biblioteka kaupia ir saugo savivaldybės poreikius tenkinantį universalų dokumentų fondą, aptarnauja vartotojus, dalyvauja formuojant Lietuvos bibliotekų fondą ir kuriant bibliotekų informacijos sistemą. Gali būti steigiami savivaldybės viešosios bibliotekos filialai ir įkuriami struktūriniai teritoriniai padaliniai (toliau – teritoriniai padaliniai) miesto mikrorajonuose, miesteliuose ir (arba) kaimuose, taip pat teritoriniai padaliniai, aptarnaujantys vaikus ar kitas vartotojų grupes, ir mobiliosios bibliotekos.

Kad būtų užtikrintas bibliotekos paslaugų prieinamumas savivaldybės teritorijos gyventojams, steigiami savivaldybės viešosios bibliotekos filialai: 1) miestuose (filialai paprastai steigiami vidutiniškai 20–30 tūkst. gyventojų); 2) miesteliuose ir kaimuose (vienas bibliotekos filialas paprastai steigiamas vidutiniškai 700–800 gyventojų). Savivaldybės viešosios bibliotekos filialų skaičių ir jų išdėstymą, atsižvelgiant į vietos sąlygas, nustato savivaldybės taryba. Savivaldybės viešoji biblioteka savo veiklos nuostatų nustatyta tvarka teikia metodinę pagalbą savivaldybės teritorijoje esančioms bibliotekoms.

 
Vilniaus universiteto biblioteka
 
Lietuvos medicinos biblioteka
 
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

4) Mokslo ir studijų institucijų bibliotekos. Mokslo ir studijų institucijose turi veikti biblioteka. Jos kaupia ir saugo dokumentų fondą, kuris tenkina mokslo ir studijų poreikius naudotis dokumentais ir informacija, aptarnauja vartotojus ir dalyvauja sudarant Lietuvos bibliotekų fondą bei kuriant bibliotekų informacijos sistemą.

5) Mokyklų (išskyrus aukštąsias) bibliotekos. Mokyklos (išskyrus aukštąsias) gali vykdyti bibliotekų veiklą. Mokyklos biblioteka yra šios mokyklos struktūrinis padalinys, joje aptarnaujama mokyklos bendruomenė.

6) Specialiosios bibliotekos. Specialioji biblioteka gali veikti kaip biudžetinė įstaiga ar kitos teisinės formos viešasis juridinis asmuo arba juridinio asmens, turinčio teisę vykdyti bibliotekų veiklą, struktūrinis padalinys. Ji kaupia ir saugo specializuotą Lietuvoje bei užsienyje publikuotų dokumentų fondą, aptarnauja vartotojus, dalyvauja formuojant Lietuvos bibliotekų fondą ir kuriant bibliotekų informacijos sistemą. Specialioji biblioteka ir jos teikiamos paslaugos skirtos tenkinti bibliotekos steigimo dokumentuose nustatytų vartotojų poreikius naudotis dokumentais bei informacija.

7) Kitos bibliotekos. Kitos bibliotekos – bibliotekų veikla užsiimantys viešieji ar privatūs juridiniai asmenys.

Bibliotekos, kuriose sukauptas rašto ir kultūros paveldas, turi išskirtinę reikšmę mokslui, švietimui, kultūrai ir šalies ūkiui, yra valstybinės reikšmės bibliotekos. Pagal savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtintus nuostatus šios bibliotekos atlieka atitinkamos srities bibliotekų veiklos koordinavimo ir metodinės pagalbos funkcijas ir vykdo kultūrinės plėtros per mokslinius tyrimus veiklą. Valstybinės reikšmės bibliotekos statusas suteikiamas ir atšaukiamas Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymu.[7]

Bibliotekų asociacijos redaguoti

Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) yra pirmaujanti tarptautinė bibliotekų organizacijų asociacija.[8] IFLA nariai yra bibliotekų asociacijos ir informacijos srities institucijos. IFLA nariais yra 150 šalių asociacijos.

Šiai organizacijai priklauso ir Lietuvoje įkurta Lietuvos bibliotekininkų draugija. Vienas pagrindinių draugijos tikslų – didinti bibliotekų ir bibliotekininkų vaidmenį visuomenės gyvenime, siekti, kad bibliotekų teikiamos paslaugos atitiktų visuomenės viešuosius interesus, modernaus, atviro ir smalsaus bibliotekos lankytojo poreikius.[9]

Lietuvoje registruotos bibliotekų visuomeninės organizacijos:[10]

  • Lietuvos bibliotekininkų draugija (įsteigta 1931 m.).
  • Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija (įsteigta 1997 m.) Vienija 14 narių fizinių asmenų.
  • Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija (įsteigta 1998 m.). Tai savanoriškas šešių bibliotekų susivienijimas, jungiantis penkias Lietuvos apskričių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) viešąsias bibliotekas ir Lietuvos audiosensorinę biblioteką.
  • Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija (įsteigta 1999 m.). Asociacijos nariais yra 60 Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų. Taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos bibliotekininkų asociacija, Lenkijos viešųjų bibliotekų asociacija ir Slovėnijos viešųjų bibliotekų asociacija.
  • Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA) (įsteigta 2001 m.). Vienija 45 narius. Narių tarpe – Lietuvos kolegijos, universitetai, institutai, aukštosios mokyklos, Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir keletas viešųjų bibliotekų. LMBA yra Europos tiriamųjų bibliotekų asociacijos LIBER (angl. the Association of European Research Libraries) nare nuo 2007 m. Narystės dėka yra nuolat gaunama informacija bei dokumentai mokslinių bibliotekų vystymo klausimais, kurie yra naudingi ir reikalingi siekiant gerinti LMBA narių kvalifikaciją bei tarptautinės veiklos konteksto suvokimą.[11]
  • Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija (įsteigta 2004 m.). Jungia 11 kolegijų bibliotekų, įsteigta siekiant suvienyti kolegijų bibliotekininkus bendrai profesinei veiklai, dalyvauti formuojant Lietuvos švietimo ir kultūros politiką, rengti siūlymus Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerijai, Kolegijų direktorių konferencijai ir kitoms institucijoms, skatinti bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimą, profesinį bendravimą.
  • Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija (įsteigta 2013 m.) vienija 132 narius - fizinius asmenis – mokyklų bibliotekininkus ir kitus neabejingus mokyklos bibliotekos darbui.

Sąrašas redaguoti

Lietuvoje veikia miestų, rajonų, apskričių; aukštųjų mokyklų, įmonių, kitokių organizacijų bibliotekos. Veikia Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, Little Free Library, kitos organizacijos. Veikė Lietuviškų knygynėlių draugija ir kt. Dabartinės bibliotekos:

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Lietuvos Respublikos Seimas. (1995). Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas (1995, birželio 6, Nr. I-920). https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5A04D7CC7EF6/asr
  2. ↑ Atkočiūnienė, Z., Glosienė, A., Janiūnienė, E., Janonis, O., Januševičienė, R., Krivienė, I., … Zinkevičienė, J. (2009). Bibliotekininkytės ir informacijos studijų vadovas. Vilniaus universiteto leidykla.
  3. ↑ Lietuvos Respublikos Seimas (2013). Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 3-1, 6-1 straipsniais įstatymas (2013 m. gruodžio 23 d., Nr. XII-752). https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=dea3eb3072d211e3a017ebc0cf91d114
  4. ↑ Steponaitienė, J. (2020). Bibliotekų sritis: Ekspertinio vertinimo santrauka.3-5 p. https://www.ltkt.lt/admin/ckeditor/fileman/Uploads/Sriciu%20apzvalgos/Srities%20ap%C5%BEvalga.%20Bibliotekos.pdf
  5. ↑ Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (b.d.). Bibliotekų statistika: Bibliotekų statistiniai duomenys. https://www.lnb.lt/media/public/bibliotekininkui/statistika/statistika2023.pdf https://www.lnb.lt/mokslas/tyrimai-ir-tyrimu-rezultatai/mokslo-leidiniai/biblioteku-statistika
  6. ↑ Lietuvos Respublikos Seimas (1995). Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas (1995, birželio 6, Nr. I-920). https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5A04D7CC7EF6/asr
  7. ↑ Lietuvos Respublikos Seimas (1995). Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas (1995, birželio 6, Nr. I-920). https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5A04D7CC7EF6/asr
  8. ↑ International Federation of Library Associations and Institutions (b.d.). Abaut IFLA. https://www.ifla.org/about/
  9. ↑ Lietuvos bibliotekininkų draugija (b.d.). Apie mus. https://www.lbd.lt/apie-mus/ https://www.lbd.lt/apie-mus/
  10. ↑ Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (2023). Visuomeninės organizacijos. https://lrkm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/bibliotekos/visuomenines-organizacijos-1/
  11. ↑ Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (2024). 2023 metų veiklos ataskaita. https://www.lmba.lt/sites/default/files/LMBA%20veiklos%20ataskaita%202023.pdf
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_bibliotekos&oldid=7237865"