Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, trumpiau Vilniaus apskrities viešoji biblioteka – Alytaus ir Vilniaus apskričių bibliotekininkystės, bibliografijos, kraštotyros, informacijos ir metodikos centras, įsikūręs sostinės centre, buvusiuose Zenkovičių-Tiškevičių rūmuose, menančiuose XV–XVI a. siekiančią istoriją. 1950 m. įkurta biblioteka teikia paslaugas vilniečiams ir laikiniems Vilniaus gyventojų. Sukaupta beveik 500 tūkst. Įvairių mokslo sričių knygų, periodinių leidinių, muzikos, filmų, žemėlapių, natų bei grožinės literatūros leidinių lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų ir kitomis pasaulio kalbomis. Kiekvienais metais bibliotekoje apsilanko apie 200 tūkst. lankytojų, kurie pasiskolina apie 400 tūkst. egzempliorių ledinių.
1955 m. minint 100-ąsias romantizmo epochos poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines bibliotekai suteiktas jo vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės, kūrybos ir gyvenimo atminimu, jo įamžinimu ir skleidimu. Mickevičianos fonde yra daugiau kaip 1 000 leidinių lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Didžioji dalis leidinių – tai poeto kūryba. Fonde taip pat kaupiama literatūra apie A. Mickevičių: memuarai, biografijos, kritinė literatūra apie jo kūrybą. Bibliotekoje renkama ir meno kūrinių, susijusių su Adomu Mickevičiumi, kolekcija. Ją sudaro tapybos, grafikos, skulptūros darbai.
Biblioteka yra penkių Alytaus apskrities ir aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių viešųjų bibliotekų metodikos centras, teikia profesinę pagalbą (konsultavimas, mokymai, tyrimai ir analizės), bendradarbiauja su Vilniaus regiono bibliotekomis ir jų filialais, dalijantis informacijos ištekliais, organizuojant ir įgyvendinant bendrus projektus bei renginius. Biblioteka teikia informacijos ir kultūros paslaugas Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono (Alytaus ir Vilniaus apskričių) gyventojams. Biblioteka turi sukaupusi didelę ir vertingą kolekciją apie Vilniaus regiono vietoves ir žmones. Nuo 2008 m. bendradarbiaudama kartu su kitomis Vilniaus apskrities bibliotekomis kuria išskirtinę kraštotyrinės informacijos interneto svetainę „Vilnijos vartai“, nuo 2016 m. pradėjo veikti identiška svetainė „Dainavos kraštas“, skirta informacijos apie Alytaus apskritį sklaidai.
Istorija redaguoti
Organizacijos raida redaguoti
1950 m. rudenį įsteigta Vilniaus sritinė biblioteka. Ji laikinai prisiglaudė 20 m² patalpoje tuometinio Vilniaus srities kultūros – Švietimo įstaigų komiteto tarybos patalpose (dabar Rašytojų g. 4). 1951 m. gegužės mėn. biblioteka persikėlė į tuometinės Vilniaus miesto 2-osios bibliotekos patalpas (Trakų g. 10), kur yra iki dabar. 1953 m. biblioteka reorganizuota į Vilniaus viešąją biblioteką. 1955 m. minint Adomo Mickevičiaus 100-ąsias mirties metines, bibliotekai suteiktas šio poeto vardas.
1995 m. rugsėjo 1 d., įgyvendinant Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymą, biblioteka pavadinta Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąja biblioteka. 1998 m. spalio 1 d. atidaryta Informacinė skaitykla. Čia įrengtos 5 kompiuterizuotos darbo vietos skaitytojams, suteikiama galimybė už atitinkamą mokestį naudotis internetu. 2 kompiuterizuotos darbo vietos įrengtos ir Vaikų literatūros skyriuje. Tais pačiais metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su LNB dėl bibliotekos dalyvavimo kuriant Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) suvestinį katalogą. Nuo 2002 m. bibliotekoje kuriamas kompiuterinis katalogas (nuo 2004 m. juo gali naudotis visi lankytojai).
2004 m. kovo mėn. priimtas Bibliotekų įstatymo papildymas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos viešosios bibliotekos iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pereina atitinkamos apskrities priklausomybėn. 2005 m. rugpūčio 23 d. Išleistas LR Kultūros ministro įsakymas dėl apskričių viešųjų bibliotekų steigėjo funkcijų iš Kultūros ministerijos perdavimo apskričių viršininkams. 2007 m. sausio mėn. Keičiasi Bibliotekos steigėjas. Nuo šių metų Bibliotekos steigėjas – Vilniaus apskrities viršininkas. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Bibliotekos savininkas – Kultūros ministerija.
Patalpų pokyčiai redaguoti
1964 m. gruodžio mėn. įsteigtas Vaikų literatūros skyrius, ilgą laiką veikęs Antakalnio g. 116. 1977 m. Vaikų literatūros skyrius įsikūrė greta esančiame pastate Trakų g. 12. 1991 m. gegužės mėn. BUDIMEX (Lenkijos restauravimo firma) baigė bibliotekos pastato rekonstrukciją. Keli bibliotekos skyriai persikėlė į rekonstruotas patalpas. 1992 m. Iš esmės pertvarkyta bibliotekos organizacinė struktūra, panaikinti ir (ar) sujungti kai kurie bibliotekos skyriai; kiek pakeista 1994 bei 1995 metais, ši struktūra išliko ir iki šių dienų. 2000 m. lapkričio 10 d. Austrų literatūros skaityklos patalpose iškilmingai atidaryta Šveicarų literatūros skaitykla. 1999 m. spalio 22 d. Atidaryta reprezentacinė bibliotekos salė Bendrojoje skaitykloje, restauruota Lietuvos ir Austrijos lėšomis. 2004 m. liepos 1 d. Įsteigtas Informacinių technologijų skyrius. 2006 m. balandžio mėn. pradėti bibliotekos pastatų rekonstrukcijos projektavimo darbai. 2007 m. rugpjūčio mėn. Pradėti bibliotekos pastatų rekonstrukcijos darbai. Įdiegta nauja bibliotekos organizacinė struktūra. 2015 m. vasario 9 d. Vaikų biblioteka sugrąžinta į rekonstruotas patalpas. 2002 m. gruodžio mėn. bibliotekos administracija ir Metodikos skyrius persikėlė į naujai rekonstruotas patalpas.
2012 m. vasario 1 d. visuomenei duris atvėrė naujas bibliotekos padalinys – Vilniaus žydų viešoji biblioteka.
Renginiai ir kultūrinė veikla redaguoti
2000 m. lapkričio mėn. išleistas leidinys „Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai 50“. 2000 m. gruodžio 24 d. vyko iškilmingas bibliotekos 50-mečio minėjimas. 2003 m. balandžio 25 d. dalyvauta pirmoje viešoje Lietuvos bibliotekininkų akcijoje prie Seimo rūmų. Akcijos organizatoriai – Lietuvos bibliotekininkų draugija (pirmininkas – bibliotekos direktorius P. Zurlys). Pagrindinis akcijos siekis – padidinti bibliotekininkų atlyginimus. 2004 m. lapkričio 17 d. dalyvauta visuotinėje Lietuvos bibliotekų protesto akcijoje dėl lėšų trūkumo fondams komplektuoti – „tylioji žvakučių“ akcija. Šalies bibliotekose penkioms minutėms buvo užgesinta šviesa ir uždegtos žvakutės bibliotekos skaityklose.
Struktūra redaguoti
- Administracija
- Skaitytojų aptarnavimo centras
- Vilniaus žydų viešoji biblioteka
- Informacinių išteklių centras
- Regiono bibliotekų metodikos ir vadybos centras
- Materialinių išteklių centras
Bibliotekos vadovai redaguoti
- Leonas Vildžiūnas – 1950 m.
- Petras Ciunis – 1950–1964 m.
- Algimantas Lingė – 1964–1971 m.
- Vytautas Rimša – 1971–1973 m.
- Liuda Pagirienė – 1974–1995 m.
- Alvyda Skuodytė – 1995–1996 m.
- Petras Zurlys –1996–2018 m.
- Emilija Banionytė – nuo 2019 m.[1]
Mickevičianos fondas redaguoti
1955 metais minint poeto Adomo Mickevičiaus mirties 100-ąsias metines, Vilniaus apskrities viešajai bibliotekai suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės ir kūrybos įamžinimu bei sklaida. Bibliotekoje pradėtas formuoti Mickevičianos fondas, meno leidinių kolekcija. A. Mickevičius pristatomas tradicinėse ir virtualiose parodose, kuriose siekiama atskleisti A. Mickevičiaus kūrybos ir asmenybės bruožus, analizuoti atskirus poeto gyvenimo etapus. 2015 m. visos parengtos parodos perkeltos į virtualią galeriją. Čia taip pat galima rasti A. Mickevičiaus biografiją ir Mickevičianos fondo tyrimo pristatymą.
Kraštotyra redaguoti
Siekiant plėtoti kraštotyrą, biblioteka teikia išsamią kraštotyros informaciją (vietoves ir su jomis susijusius žmones). Bibliotekos kraštotyros darbui svarbu įvairių formų išteklių, susijusių su kraštu, kaupimas ir saugojimas, publikuotos informacijos paieška, jos aprašymas ir sklaida.
Bibliotekoje teikiama kraštotyros pobūdžio informacija, rengiami analizinės bibliografijos įrašai bibliotekos el. katalogui (2016 m. duomenimis jų yra apie 20 tūkst.), organizuojamos parodos, yra interaktyvus stendas apie Vilnių, leidžiami kraštotyros leidiniai, bibliografijos, vyksta kraštotyriniai kultūros renginiai, viktorinos, konkursai. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka yra Alytaus ir Vilniaus apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų kraštotyros veiklos centras. Čia teikiama metodinė pagalba bibliotekų darbuotojams, organizuojamas bendras darbas.
Vilnijos vartai redaguoti
Svetainė „Vilnijos vartai“ (www.vilnijosvartai.lt) skirta Vilniaus apskrities bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Jos tikslas – atskleisti visuomenei, nutolusiam vartotojui (lietuviams užsienyje, moksleiviams, visiems besidomintiems Vilnija) vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Vilniaus apskritį – dramatiškos istorijos, turtingos materialinės ir dvasinės kultūros, savitų tradicijų kraštą. Nors internete gausu įvairios informacijos apie vietinį kultūrinį paveldą, bet ji ne visada patikima, nes dažnai neparemta šaltiniais. Kraštotyros informacijos poreikis tikrai yra: žmonės domisi įvairių Vilnijos vietovių istorija, asmenų – giminių ir šeimų – kultūriniu palikimu, nuopelnais ir atminimo įamžinimu.
Pasižvalgymai po Vilnių redaguoti
Leidinys redaguoti
Knyga „Pasižvalgymai po Vilnių: Miesto mikrorajonai“ yra kraštotyros leidinys. Nors apie Vilnių daug rašyta, tačiau iki šiol trūko leidinio, kuriame būtų rašoma apie visas sostinės seniūnijas, mikrorajonus, mažesnes miesto vietoves. Leidinys sudarytas pagal seniūnijų pavadinimų abėcėlę. Knygoje galima paskaityti apie 56 Vilniaus miestui priklausančias gyvenamąsias vietoves. Apžvelgiama miesto dalių vietovardžių kilmė, istorija, architektūra, lankytini objektai. „Pasižvalgymai po Vilnių“ – tai Vilniaus bibliotekininkų, dirbančių kraštotyros darbą, pildančių kraštotyros duomenų bazę „Vilnijos vartai“, ilgamečio darbo rezultatas. Knygos rengėjams teko išsamiai išstudijuoti publikacijas apie Vilnių ir jų pagrindu buvo parengtas šis leidinys. Dažniausiai remiamasi žymių specialistų parašytais straipsniais ir knygomis, remiamasi nauja publikuota tyrimų medžiaga, apžvelgiami vertingiausi leidiniai. Leidinys yra gausiai iliustruotas. Knygą parengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos bibliografai. Tai knyga, padėsianti labiau pažinti Vilnių ir surasti knygas, kurias verta perskaityti. Leidinys skiriamas moksleiviams ir plačiajai visuomenei.
Medžiaga, sudėta į šią knygą, panaudota ir kuriant bibliotekoje esantį interaktyvų stendą – parodą bei stalo žaidimą tuo pačiu pavadinimu.
Stalo žaidimas redaguoti
Šio žaidimo esmė – paaiškinti kortelėje užrašytą žodį, susijusį su Vilniumi taip, kad komandos narys jį kuo greičiau atspėtų, bet nenaudoti paties aiškinamojo žodžio ir jo šaknies. Laimi ta komanda, kuri greičiausiai atspėja kuo daugiau žodžių ir pasiekia finišą.
Interaktyvi paroda redaguoti
KInteraktyvioje parodoje galėsite palyginti XIX a. vidurio Vilnių su tuo, kaip jis atrodo šiandien, bei sužinoti, kaip bėgant šimtmečiams keitėsi sostinė. Interaktyvios parodos pagrindu pasirinktas 1840-ųjų metų žemėlapis ir jame sužymėti to meto žymūs objektai. Interaktyvioje parodoje daugiausia dėmesio skiriama senosioms vietovėms, kurios egzistavo jau XIX a. viduryje, kuomet Vilnius buvo ne toks ir didelis. Čia daug informacijos galite rasti apie Senamiestį, Naujamiestį, Antakalnį, Žvėryną bei kitas nuo seno egzistavusias vietoves. Vietovių ir žymių objektų aprašymus papildo įvairių laikmečių ikonografija – senieji Vilniaus vaizdai, XX a. vidurio ir vėlesnių laikų nuotraukos.
Visi interaktyvios parodos tekstai įgarsinti, todėl į pažintinę ekskursiją po Vilnių galės leistis ir aklieji bei silpnaregiai.
Skaitymo festivalis redaguoti
.jpg)
Skaitymo festivalis – tai renginys, kviečiantis į skaitymą pažvelgti šiek tiek kitaip – per bendravimą, žaidimą, kūrybą, pažinimą, teatrą, muziką, netikėtus potyrius. Į šį spalvingą festivalį lankytojus kvietėme jau dvejus metus, 2015 ir 2016 metais vykęs festivalis sulaukė daugybės dalyvių, kurie galėjo apsilankyti įvairiuose renginiuose ir užsiėmimuose.
Literatūrinė vaistinė redaguoti
Užsukę į Literatūrinę vaistinę išsinešite puikią nuotaiką ir bibliotekininko-vaistininko receptą nemokamiems vaistams-knygoms. Literatūrinė vaistinė jau yra aplankiusi ne vieną biblioteką, knygų mugę, festivalį ar miesto šventę. Kartu su Literatūrine vaistine keliauja ir bibliotekos sukurtas unikalus stalo žaidimas apie Vilnių, internetinis žaidimas „Knygų lobis“, įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Jūs taip pat galite mus pasikviesti į savo organizuojamą renginį.
Vaikų biblioteka redaguoti
Vaikų biblioteka yra Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos dalis, įsikūrusi Trakų g. 10. Vaikų biblioteka įrengta kaip Žinių sodas ir pritaikyta skirtingo amžiaus vaikams bei jaunimui. Šiuo metu čia sukaupta apie 50 tūkstančių leidinių. Kiekvieną dieną Vaikų bibliotekoje apsilanko apie 230 skaitytojų. Vieni užeina pasiimti naujausių knygų, kiti atskuba prasitęsti turimų, o naujus skaitytojus privilioja iš Trakų gatvės, didžiausiame lange, dailininko Leonardo Gutausko esantis kūrinys – „Medis“, jaukūs minkštasuoliai ir knygų labirintai. Per metus Vaikų bibliotekoje apsilanko daugiau nei 5300 skaitytojų. Vaikų bibliotekos skaitytojai skaito daug ir aktyviai. Per metus yra perskaitoma net apie 57 tūkst. knygų ir žurnalų. Vaikai ir jaunimas gali dalyvauti nuolat rengiamuose edukaciniuose užsiėmimuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir ekskursijose.
Austrų literatūros skaitykla redaguoti
Austrų literatūros skaitykloje rasite informaciją apie Austriją, Šveicariją, Lichtenšteino kunigaikštystę. Tai vienintelė Lietuvoje Austrijos leidinių kolekcija, kurią sudaro apie 8 tūkst. egz., itin kruopščiai ir patikimai atrinkta bei teikianti unikalią galimybę perprasti šios šalies istoriją, dabartį, modernumą, jos aristokratiškąją kultūros ir literatūros esmę. Nuolat atnaujinama kolekcija yra geras pagalbininkas tobulinant vokiečių kalbos įgūdžius, rašant referatus, kursinius, bakalauro ar magistro darbus. Skaitykloje rasite ir Informacijos apie Šveicariją – daugiau nei 1 tūkst. egz. vertingų leidinių vokiečių, italų ir prancūzų kalbomis. Lichtenšteino kunigaikštystė savo reprezentacinėje lentynoje pristato knygas apie šalies istoriją, politiką, ekonomiką, kultūrą bei papročius.
Vilniaus žydų viešoji biblioteka redaguoti
Vilniaus žydų viešosios bibliotekos misija yra propaguojant žydų literatūrą ir skaitymo kultūrą, skatinant įvairių Vilniaus bendruomenių tarpkultūrinį bendradarbiavimą, plėtojant bibliotekos paslaugas, išsaugoti šalies istorinę atmintį bei užtikrinti žydų kultūros Lietuvoje tęstinumą. Bibliotekos veikla grindžiama demokratinėmis vertybėmis, garantuojančiomis visiems visuomenės nariams lygias prieigos prie įvairiausios informacijos sąlygas.
Pagrindinis bibliotekos tikslas užtikrinti visuomenei atvirą ir patogią prieigą prie žydų autorių kūrybos ir literatūros apie aktualią ir istorinę žydų kultūrą. Biblioteka, vykdydama pagrindines savo funkcijas, taip pat siekia atskleisti žydų kultūros įnašą Lietuvos kultūrinėje, akademinėje ir socialinėje pažangoje.
Įgyvendindama šiuos tikslus biblioteka ne tik tęsia pirmosios žydų viešosios bibliotekos tradiciją, kaupdama vertingiausius žydų istoriją, meną, religiją ir mokslą atspindinčias knygas, bet ir skatina kultūrinę įvairovę ir kultūrinį dialogą tarp miesto bendruomenių, bibliotekos erdves naudodama parodoms, knygų pristatymams, konferencijoms, diskusijoms, paskaitoms bei kitiems edukaciniams ir kultūriniams renginiams organizuoti.
Biblioteka, organizacinėje veikloje aktyviai bendradarbiaudama su plačiosios visuomenės nariais, pilietiniais bei kultūriniais aktyvistais, kitomis valstybinėmis įstaigomis, taip pat nevyriausybinėmis organizacijomis, vadovaujasi skaidrumo ir kooperacijos principais, tad yra atvira įvairiems kolektyvinės kultūrinės veiklos pasiūlymams.
Šanchajaus kolekcija redaguoti
Bibliotekoje esanti Šanchajaus bibliotekos (Kinijos Liaudies Respublika) dovanotų knygų kolekcija (daugiau kaip 800 leidinių) – tai galimybė sužinoti daugiau apie Kinijos istoriją, tradicijas, kalbą, religiją, kultūrą. Šioje kolekcijoje rasite leidinių anglų, rusų bei kinų kalbomis.
Partnerė Šanchajaus biblioteka taip pat suteikia laisvą prieigą prie didelės elektroninių knygų kolekcijos. Nemokamai galima skaityti gamtos mokslų, kultūros, meno, edukacijos, istorijos, geografijos ir kitų mokslo šakų knygas anglų, prancūzų, vokiečių, kinų, arabų, rusų ir kitomis kalbomis. Knygas galima rinktis iš daugiau nei 1 200 pavadinimų.