Atverti pagrindinį meniu

Lietuviškų knygynėlių draugija

Lietuviškų knygynėlių draugija – kilnojamųjų bibliotekų organizacija, veikusi 19051907 m. Vilniuje.

IstorijaKeisti

Įsteigta P. Bugailiškio iniciatyva, jam talkino Marija Šlapelienė. Draugiją globojo, rėmė ir jos veiklą propagavo savaitraščių „Lietuvos ūkininkas“, „Žarija“ redakcijos. 1905 m. buvo 34, 1906 m. – 39 nariai. Draugija steigė kilnojamąsias bibliotekas, kurios turėjo skyrių (filijų) įvairiose Lietuvos vietose, daugiausia provincijoje, sudarinėjo knygų rinkinius, juos siuntė į miestelius ir kaimus. 1905 m. buvo įsteigtos 24, 1906 m. pab. – 39 bibliotekos. Bibliotekos turėjo po 80-100 knygų.

Dažniausiai bibliotekos buvo slaptos, nes turėjo ir nelegalių leidinių. Didesnę fondų dalį sudarė grožinė literatūra, t. p. mokslo populiarinamieji, istorijos ir politikos mokslų leidiniai. Komplektuota pagal „Lietuviškų knygynėlių draugijos katalogą“ (1906 m.). 1907 m. caro valdžiai uždraudus draugijos veiklą, knygos atiteko kitoms, daugiausia slaptoms, jaunimo draugijų bibliotekoms. Draugijos veiklą iš dalies tęsė Marijos Šlapelienės knygynas, veikęs Vilniuje 19061945 m.[1]

Bibliotekų tinklasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuviškų knygynėlių draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 151 psl.