Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

Koordinatės: 55°43′42.5″ š. pl. 24°21′36.8″ r. ilg. / 55.728472°š. pl. 24.360222°r. ilg. / 55.728472; 24.360222

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, logo.svg
G. Bitės-Petkevičaitės biblioteka Panevėžyje.jpg
Įkurta 1921 m. gruodžio 1 d.
Vieta Panevėžys, Respublikos g. 14
Lankytojai 11 705 (vartotojai, 2020 m.)[1]
Bibliotekos fondas 473 484 vnt. (2020 m.)[1]
Direktorė Jurgita Bugailiškienė
Interneto svetainė https://www.pavb.lt/

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka – pagrindinė didžiausią universalų fondą Lietuvos Šiaurės rytų regione sukaupusi, įvairią kultūrinę veiklą plėtojanti biblioteka. Apskrities biblioteka yra LR Kultūros ministerijos nustatytoje teritorijoje veikiančių bibliotekų – Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų ir mokyklų (išskyrus aukštąsias) – veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras. Įstaiga pavadinta garsios XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių rašytojos, visuomenės veikėjos, pedagogės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardu.[2]

Bibliotekos pastatasKeisti

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka yra žinoma dėl savo išskirtinės architektūros. Po rekonstrukcijos bibliotekos kompleksą sudarantys senieji pastatai ir naujieji priestatai sujungti taip, kad derėtų skirtingos – istorinės ir naujos – architektūros išraiškos. 2006 m. architektas Saulius Juškys apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermę.[3]

Bibliotekos ansamblį sudaro sujungti Respublikos g. 14 ir 16 namai bei priestatai. Dominuoja klasicistinis XX amžiaus pradžios pastatas Respublikos g. 14, pasižymintis taisyklingomis monumentaliomis formomis ir puošniu dekoru. Jis baigtas statyti apie 1920 m. kaip visuomeninės paskirties objektas, projektuotas Panevėžio savitarpio kredito draugijai. XX a. pradžioje šis pastatas rekonstruotas ir įgavo dabartinę išvaizdą. Šalia, iš A. Kisino gatvės pusės, šliejasi naujas keturaukštis korpusas, atliekantis fono vaidmenį.

 
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Atrijaus terasa

Respublikos g. 16 pastatas – vietinės reikšmės istorijos paminklas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Jis pastatytas XIX amžiuje. Pirmame pastato aukšte veikė pirmoji Panevėžyje ir apskritai šiame Lietuvos regione Naftalio Feigenzono spaustuvė ir knygynas.[4]

IstorijaKeisti

Biblioteka 1921–1939 m.Keisti

1919 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sprendimu Centrinis Valstybės knygynas Kaune pradėjo savo veiklą.

1921 m. gruodžio 1 d. Panevėžyje įkurta pirmoji valstybinė viešoji biblioteka – Panevėžio apskrities valdyba priėmė sprendimą Centrinio Valstybės knygyno skyrių įkurti prie „Aido“ kultūros draugijos. Vedėja paskirta Elžbieta Jodinskaitė.

1922 m. rugsėjo 1 d. Biblioteka, tuomet vadinta knygynu, skaitytojams duris atvėrė Šeduvos g. (dabar – Vasario 16-osios g. 20). Iš namo savininko Aleksejaus Malinino nuomoti 3 kambariai. Pradinį fondą sudarė 1 397 knygos.

1923 m. balandžio 12 d. LR Švietimo ministerijos atlikto Bibliotekos patikrinimo metu Biblioteka turėjo 1 783 knygas, visus Lietuvoje leidžiamus laikraščius ir žurnalus, keletą pavadinimų laikraščių iš Vokietijos ir JAV. Patikrinimo išvadose konstatuota, kad „Panevėžio knygynas gali būti pavyzdžiu mūsų visiems kitiems knygynams“.

1925 m. iš namo savininko Malinino Bibliotekai pradėtas nuomoti visas namas. Patalpas sudarė erdvi salė skaityklai, keletas kambarių Bibliotekos fondui ir butas sargui.

1930 metais Biblioteka persikėlė į patalpas Respublikos g. skersgatvyje, o 1932 m. – į Savitarpio paskolos draugijos pastatą Respublikos g. 16.

1936 m. rugsėjo 1 d., priėmus valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą, Centrinis Valstybės knygynas tapo Valstybės centrine biblioteka, o jo skyriai – valstybinėmis viešosiomis bibliotekomis. Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka tapo pavaldi LR Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamentui.

1937 m. sausio 1 d. Biblioteka turėjo 11 892 knygų fondą, 1 214 registruotų skaitytojų.[5]

Biblioteka okupacijų metais (1940–1989 m.)Keisti

1940 metais Biblioteka buvo sukaupusi apie 16 000 vienetų spaudinių.

1941 m. birželio 27 d. Panevėžį okupavo hitlerinė Vokietijos kariuomenė ir Bibliotekos darbas laikinai buvo nutrauktas. Bibliotekos patalpas užėmė vokiečių kariuomenė. 1941 metais Biblioteka įsikūrė Birutės g. Nr. 2. Į Biblioteką sugrįžo E. Jodinskaitė. Gelbstint knygas nuo vokiečių okupacinės valdžios instrukcijų išimti iš fondų sovietinę ir visą rusų originalią ir verstinę literatūrą, enciklopedijos, žodynai, rusų literatūros klasika ir kitos vertingos knygos išvežtos ir paslėptos Karsakiškyje (Panevėžio r.).

1948 metais Biblioteka persikėlė į naujai suremontuotus kultūros namus Respublikos g. 37.

1949 metais Iš Bibliotekos atskyrus vaikų fondą įkurta Vaikų biblioteka (Respublikos g. 37).

1951 metais pagal SSRS bibliotekų sistemos modelį Valstybinė viešoji biblioteka pavadinta Panevėžio miesto masine biblioteka Nr. 1. Bibliotekoje dirbo 4 darbuotojai.

1959 metais mieste įsteigta Muzikos literatūros biblioteka (Respublikos g. 21).

1962 m. gruodžio 1 d. prie miesto masinės bibliotekos prijungta Panevėžio muzikos literatūros biblioteka.

1964 metais miesto masinė biblioteka tapo metodiniu centru kitoms miesto bibliotekoms.

1969 m. liepos 1 d. LSSR Kultūros ministro įsakymu Masinės bibliotekos Nr. 1 bazėje įkurta Panevėžio viešoji biblioteka, penktoji tokios paskirties biblioteka Lietuvoje, finansuojama iš respublikinio biudžeto. Pradėta komplektuoti ne tik grožinė ir populiarioji bet ir mokslinė literatūra. Bibliotekoje – 5 skyriai su 16 darbuotojų. 1969 m. rugsėjo 1 d. gautas direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams etatas. 1969 metais Biblioteka įsigijo autobiblioteką GAZ-51 „Kubanj” ir dauginimo-kopijavimo aparatą „ERA-M“. Biblioteka įsigijo mokytojo, kalbininko Leono Kuodžio tarpukariu sukauptą asmeninę biblioteką.

1970 m. kovo 1 d. LSSR Kultūros ministro įsakymu Bibliotekoje įvesta 16 naujų etatų. Pradėjo funkcionuoti pagrindiniai sistemos skyriai: Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo, Informacijos-bibliografijos, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros ir Muzikos. 1970 m. lapkričio 4 d. darbą pradėjo Bibliotekos profsąjungos grupė (pirmininkė Danutė Galinauskaitė). 1970 metais Biblioteka tapo vietinio biudžeto išlaikoma įstaiga.

1971 metais įkurta Knygų saugykla, nuo 1973 m. kartu su mainų rezerviniu fondu pavadinta Knygų fondo saugojimo skyriumi.

1978 metais Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos sekretoriato ir LSSR kultūros ministerijos Kolegijos 1978 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 92 „Dėl tarpžinybinės masinių ir profsąjungų bibliotekų centralizacijos eksperimento Panevėžio mieste” buvo sukurta bendra valstybinių ir profsąjungų bibliotekų centralizuota sistema. Prie Viešosios bibliotekos prijungtos 9 profsąjungų bibliotekos. Pradėtas gauti Panevėžio spaustuvės leidinių privalomasis egzempliorius.

1980 metais Biblioteka persikėlė į suremontuotas patalpas Respublikos g. 37.

1989 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos SSR kultūros ministro 1989 09 21 įsakymu Nr.386 Panevėžio viešajai bibliotekai suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas.[6]

Bibliotekos veikla Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990–2020 m.)Keisti

1990 m. sausio 1 d. Panevėžio miesto LDT VK 1989 10 30 nutarimu ir Lietuvos SSR Kultūros ministro 1989 11 16 įsakymu Nr.435 „Dėl Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos perdavimo į Respublikos pavaldumą” nuo 1990 01 01 Biblioteka iš vietinio pavaldumo perėjo į respublikinį ir tapo pavaldi Kultūros ministerijai. 1990 m. rugsėjo 26 d. įsteigtas Lietuvos bibliotekininkų draugijos Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skyrius.

1992 m. gegužės 14 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 432 Bibliotekai perduotas pastatas Respublikos g. 14. 1992 m. lapkričio 17 d. Bibliotekos direktoriumi paskirtas teatrologas Giedrimundas Gabrėnas. 1992 metais Biblioteka įsigijo pirmąjį kompiuterį.

1995 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. 244 „Dėl apskričių ir savivaldybių bibliotekų” Biblioteka tapo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka. 1995 m. rugsėjo 1 d. Priimtas Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas suteikė Bibliotekai pagrindinės viešo naudojimo kultūros, švietimo ir informacijos įstaigos Panevėžio apskrityje statusą.

2001 m. gruodžio 4 d. Biblioteka tapo Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos nare. 2001 m. Bibliotekoje įkurtos pirmosios interneto skaityklos, pradėtos teikti elektroninės paslaugos: internetas, prenumeruojamos duomenų bazės (EBSCO, LITLEX, Lietuvos periodinės spaudos bibliografinė straipsnių bazė), darbas su Microsoft Office programomis, informacijos spausdinimas, įrašymas į CD ir kt.

2003 m. birželio 20 d. Bibliotekos svetainėje pradėjo veikti internetinė Bibliotekos elektroninio katalogo versija. 2003 m. lapkričio 1 d. Bibliotekoje pradėti išdavinėti LIBIS skaitytojo pažymėjimai (magnetinės kortelės). 2003 m. lapkričio 14 d. LR Vyriausybės dienos Panevėžyje metu Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas dalyvavo naujo Bibliotekos pastato kertinio akmens dėjimo iškilmėse – įmūryta plieninė kapsulė su Bibliotekos rekonstrukcijos ir priestato statybos pradžią tvirtinančiu raštu.

2005 m. rugpjūčio 23 d. Išleistas LR Kultūros ministro įsakymas dėl apskričių viešųjų bibliotekų steigėjo funkcijų iš Kultūros ministerijos perdavimo apskričių viršininkams.

2006 m. spalio 5 d. Atidaryti nauji Bibliotekos rūmai (Respublikos g. 14).

2007 m. sausio 1 d. Panevėžio apskrities viršininko administracija iš LR Kultūros ministerijos perėmė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos steigėjo funkcijas. 2007 m. lapkričio 6 d. Biblioteka, realizuodama Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymą paskatinti jauną gabų prozininką, įsteigė Kazimiero Barėno literatūrinę premiją. 2007 m. gruodžio 27 d. Rašytojo Kazimiero Barėno archyvas iškilmingai perduotas Lietuvai – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.

2010 m. liepos 1 d. Panaikinus Panevėžio apskrities viršininko administraciją, Bibliotekos steigėjo teisės perduotos LR Kultūros ministerijai.

2017 m. vasario 3 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka inicijavo Panevėžio regiono bibliotekų darbuotojų Metų nominaciją „Ad astra“ už pasiekimus bibliotekų srityje.[7]

Pavadinimų kaitaKeisti

  • 1921 12 01 – 1936 m. – Centrinio valstybės knygyno Panevėžio skyrius
  • 1936 09 01 – 1951 m. – Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka
  • 1951–1969 m. – Panevėžio miesto masinė biblioteka Nr. 1
  • 1969–1989 09 20 – Panevėžio viešoji biblioteka
  • 1989 09 21 – 1995 m. – Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
  • Nuo 1995 m. – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

Bibliotekos vadovaiKeisti

  • 1921–1941 Elžbieta Jodinskaitė (sovietų atleista)
  • 1941–1941 Leonora Bugytė (dirbo kelis mėnesius iki karo)
  • 1941–1944 Antanas Biliūnas
  • 1944–1947 Elžbieta Jodinskaitė
  • 1948–1949 Monika Marmokaitė
  • 1949–1977 Kotryna Dičkienė
  • 1977–1991 Vanda Paškauskienė
  • 1991–1992 Raimondas Voiška
  • 1992–1993 Giedrimundas Gabrėnas
  • 1993–1996 Raimundas Klimavičius
  • 1997–2019 m. sausio 2 d. – Rima Maselytė
  • nuo 2019 sausio 3 d. – Jurgita Bugailiškienė

Juozo Miltinio memorialinis butasKeisti

1996 m. rugsėjo 3 d. pradėjo veikti Juozo Miltinio palikimo studijų centras (Algirdo g. 54-19), tiriantis ir saugantis Panevėžio dramos teatro režisieriaus Juozo Miltinio testamentinį palikimą. Tai asmeninė režisieriaus biblioteka, rankraščių, dailės kūrinių kolekcija, repeticijų garso įrašai, videoteka, nuotraukos, asmeniniai daiktai. 2006 m. J. Miltinio fondas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Šiame Centre taip pat saugomas aktoriaus, teatro metraštininko Kazimiero Vitkaus Panevėžio dramos teatro archyvas.[8] Nuo 2022 m. autentiška J. Miltinio namų erdvė vadinama Juozo Miltinio memorialiniu butu.

Juozo Urbšio tėviškės sodybaKeisti

2008 m. liepos 18 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai buvo perduoti Juozo Urbšio, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato ir vertėjo, tėviškės sodybos nuosavybės dokumentai Juozo Urbšio sūnėnas Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys jam priklausiusios sodybos dokumentus įteikė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojui Edmundui Breivei. 2009 m. kovo 16 d. Zaosės vienkiemyje (Čiūrų k., Panevėžio r.), kur 19061915 m. gyveno J. Urbšys, pradėjo veikti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras.[7]

Panevėžio regiono bibliotekosKeisti

Panevėžio apskrities bibliotekos:

Utenos apskrities bibliotekos:

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 Bendroji 2020 metų bibliotekų ataskaita, Lietuvos nacionalinė biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-04-03.
  2. Vizija, misija, vertybės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-07-13.
  3. Šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermė – premija apdovanoto Sauliaus Juškio rekonstruota biblioteka išrinkta pačia gražiausia LRT. Nuoroda tikrinta 2021-07-13.
  4. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Pastatai kalba. Nuoroda tikrinta 2021-07-13.
  5. Biblioteka nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1922–1939) Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-07-13.
  6. Biblioteka okupacijų metais (1940–1989) Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-07-13.
  7. 7,0 7,1 Bibliotekos veikla Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (nuo 1990 m. iki šių dienų) Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-07-13.
  8. Juozo Miltinio palikimo studijų centras Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-07-13.
  9. Panevėžio regiono savivaldybių viešosios bibliotekos Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-07-13.

NuorodosKeisti