Vikipedija

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

55°43′42.5″ š. pl. 24°21′36.8″ r. ilg. / 55.728472°š. pl. 24.360222°r. ilg. / 55.728472; 24.360222

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

Įkurta 1921 m. gruodžio 1 d.
Vieta Panevėžys, Respublikos g. 14
Lankytojai 7 289 (vartotojai, 2023 m.)[1]
Bibliotekos fondas 448 953 vnt. (2023 m.)[1]
Direktorė Greta Kėvelaitienė
Interneto svetainė https://www.pavb.lt/

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka – pagrindinė didžiausią universalų fondą Lietuvos Šiaurės rytų regione sukaupusi, įvairią kultūrinę veiklą plėtojanti biblioteka. Apskrities biblioteka yra LR Kultūros ministerijos nustatytoje teritorijoje veikiančių bibliotekų – Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų ir mokyklų (išskyrus aukštąsias) – veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras. Įstaiga pavadinta garsios XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių rašytojos, visuomenės veikėjos, pedagogės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardu.[2]

Bibliotekos pastatas redaguoti

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka yra žinoma dėl savo išskirtinės architektūros. Po rekonstrukcijos bibliotekos kompleksą sudarantys senieji pastatai ir naujieji priestatai sujungti taip, kad derėtų skirtingos – istorinės ir naujos – architektūros išraiškos. 2006 m. architektas Saulius Juškys apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermę.[3]

Bibliotekos ansamblį sudaro sujungti Respublikos g. 14 ir 16 namai bei priestatai. Dominuoja klasicistinis XX amžiaus pradžios pastatas Respublikos g. 14, pasižymintis taisyklingomis monumentaliomis formomis ir puošniu dekoru. Jis baigtas statyti apie 1920 m. kaip visuomeninės paskirties objektas, projektuotas Panevėžio savitarpio kredito draugijai. XX a. pradžioje šis pastatas rekonstruotas ir įgavo dabartinę išvaizdą. Šalia, iš A. Kisino gatvės pusės, šliejasi naujas keturaukštis korpusas, atliekantis fono vaidmenį.

 
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Atrijaus terasa

Respublikos g. 16 pastatas – vietinės reikšmės istorijos paminklas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Jis pastatytas XIX amžiuje. Pirmame pastato aukšte veikė pirmoji Panevėžyje ir šiame Lietuvos regione Naftalio Feigenzono spaustuvė bei knygynas.[4]

Istorija redaguoti

Biblioteka 1921–1939 m. redaguoti

1919 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sprendimu Centrinis Valstybės knygynas Kaune pradėjo savo veiklą.

1921 m. gruodžio 1 d. Panevėžyje įkurta pirmoji valstybinė viešoji biblioteka – Panevėžio apskrities valdyba priėmė sprendimą Centrinio Valstybės knygyno skyrių įkurti prie „Aido“ kultūros draugijos. Vedėja paskirta Elžbieta Jodinskaitė.

1922 m. rugsėjo 1 d. Biblioteka, tuomet vadinta knygynu, skaitytojams duris atvėrė Šeduvos g. (dabar – Vasario 16-osios g. 20). Iš namo savininko Aleksejaus Malinino nuomoti 3 kambariai. Pradinį fondą sudarė 1 397 knygos.

1923 m. balandžio 12 d. LR Švietimo ministerijos atlikto bibliotekos patikrinimo metu biblioteka turėjo 1 783 knygas, visus Lietuvoje leidžiamus laikraščius ir žurnalus, keletą pavadinimų laikraščių iš Vokietijos ir JAV. Patikrinimo išvadose konstatuota, kad „Panevėžio knygynas gali būti pavyzdžiu mūsų visiems kitiems knygynams“.

1925 m. iš namo savininko Malinino bibliotekai pradėtas nuomoti visas namas. Patalpas sudarė erdvi salė skaityklai, keletas kambarių bibliotekos fondui ir butas sargui.

1930 m. biblioteka persikėlė į patalpas Respublikos g. skersgatvyje, o 1932 m. – į Savitarpio paskolos draugijos pastatą Respublikos g. 16.

1936 m. rugsėjo 1 d., priėmus valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą, Centrinis Valstybės knygynas tapo Valstybės centrine biblioteka, o jo skyriai – valstybinėmis viešosiomis bibliotekomis. Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka tapo pavaldi LR Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamentui.

1937 m. sausio 1 d. biblioteka turėjo 11 892 knygų fondą, 1 214 registruotų skaitytojų.[5]

Biblioteka okupacijų metais (1940–1989 m.) redaguoti

1940 m. biblioteka buvo sukaupusi apie 16 000 vienetų spaudinių.

1941 m. birželio 27 d. Panevėžį okupavo hitlerinė Vokietijos kariuomenė ir bibliotekos darbas laikinai buvo nutrauktas. Bibliotekos patalpas užėmė vokiečių kariuomenė. 1941 m. biblioteka įsikūrė Birutės g. Nr. 2. Į biblioteką sugrįžo E. Jodinskaitė. Gelbstint knygas nuo vokiečių okupacinės valdžios instrukcijų išimti iš fondų sovietinę ir visą rusų originalią bei verstinę literatūrą, enciklopedijos, žodynai, rusų literatūros klasika ir kitos vertingos knygos išvežtos ir paslėptos Karsakiškyje (Panevėžio r.).

1948 m. biblioteka persikėlė į naujai suremontuotus kultūros namus Respublikos g. 37.

1949 m. iš bibliotekos atskyrus vaikų fondą, įkurta Vaikų biblioteka (Respublikos g. 37).

1951 m. pagal SSRS bibliotekų sistemos modelį Valstybinė viešoji biblioteka pavadinta Panevėžio miesto masine biblioteka Nr. 1. Bibliotekoje dirbo 4 darbuotojai.

1959 m. mieste įsteigta Muzikos literatūros biblioteka (Respublikos g. 21).

1962 m. gruodžio 1 d. prie miesto masinės bibliotekos prijungta Panevėžio muzikos literatūros biblioteka.

1964 m. miesto masinė biblioteka tapo metodiniu centru kitoms miesto bibliotekoms.

1969 m. liepos 1 d. LSSR Kultūros ministro įsakymu Masinės bibliotekos Nr. 1 bazėje įkurta Panevėžio viešoji biblioteka, penktoji tokios paskirties biblioteka Lietuvoje, finansuojama iš respublikinio biudžeto. Pradėta komplektuoti ne tik grožinė ir populiarioji, bet ir mokslinė literatūra. Bibliotekoje – 5 skyriai su 16 darbuotojų. 1969 m. rugsėjo 1 d. gautas direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams etatas. 1969 m. biblioteka įsigijo autobiblioteką GAZ-51 „Kubanj” ir dauginimo-kopijavimo aparatą „ERA-M“. Biblioteka įsigijo mokytojo, kalbininko Leono Kuodžio tarpukariu sukauptą asmeninę biblioteką.

1970 m. kovo 1 d. LSSR kultūros ministro įsakymu Bibliotekoje įvesta 16 naujų etatų. Pradėjo funkcionuoti pagrindiniai sistemos skyriai: Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo, Informacijos-bibliografijos, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros ir Muzikos. 1970 m. lapkričio 4 d. darbą pradėjo bibliotekos profsąjungos grupė (pirmininkė Danutė Galinauskaitė). 1970 metais biblioteka tapo vietinio biudžeto išlaikoma įstaiga.

1971 m. įkurta Knygų saugykla, nuo 1973 m. kartu su mainų rezerviniu fondu pavadinta Knygų fondo saugojimo skyriumi.

1978 m. Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos sekretoriato ir LSSR kultūros ministerijos Kolegijos 1978 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 92 „Dėl tarpžinybinės masinių ir profsąjungų bibliotekų centralizacijos eksperimento Panevėžio mieste” buvo sukurta bendra valstybinių ir profsąjungų bibliotekų centralizuota sistema. Prie Viešosios bibliotekos prijungtos 9 profsąjungų bibliotekos. Pradėtas gauti Panevėžio spaustuvės leidinių privalomasis egzempliorius.

1980 m. biblioteka persikėlė į suremontuotas patalpas Respublikos g. 37.

1989 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos SSR kultūros ministro 1989 09 21 įsakymu Nr.386 Panevėžio viešajai bibliotekai suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas.[6]

Bibliotekos veikla Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990–2020 m.) redaguoti

1990 m. sausio 1 d. Panevėžio miesto LDT VK 1989 10 30 nutarimu ir Lietuvos SSR kultūros ministro 1989 11 16 įsakymu Nr.435 „Dėl Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos perdavimo į Respublikos pavaldumą” nuo 1990 01 01 Biblioteka iš vietinio pavaldumo perėjo į respublikinį ir tapo pavaldi Kultūros ministerijai. 1990 m. rugsėjo 26 d. įsteigtas Lietuvos bibliotekininkų draugijos Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skyrius.

1992 m. gegužės 14 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 432 bibliotekai perduotas pastatas Respublikos g. 14. 1992 m. biblioteka įsigijo pirmąjį kompiuterį.

1995 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. 244 „Dėl apskričių ir savivaldybių bibliotekų” biblioteka tapo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka. 1995 m. rugsėjo 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas suteikė bibliotekai pagrindinės viešo naudojimo kultūros, švietimo ir informacijos įstaigos Panevėžio apskrityje statusą.

2001 m. gruodžio 4 d. biblioteka tapo Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos nare. 2001 m. bibliotekoje įkurtos pirmosios interneto skaityklos, pradėtos teikti elektroninės paslaugos: internetas, prenumeruojamos duomenų bazės (EBSCO, LITLEX, Lietuvos periodinės spaudos bibliografinė straipsnių bazė), darbas su Microsoft Office programomis, informacijos spausdinimas, įrašymas į CD ir kt.

2003 m. birželio 20 d. bibliotekos svetainėje pradėjo veikti internetinė bibliotekos elektroninio katalogo versija. 2003 m. lapkričio 1 d. bibliotekoje pradėti išdavinėti LIBIS skaitytojo pažymėjimai (magnetinės kortelės).

2003 m. lapkričio 14 d. LR Vyriausybės dienos Panevėžyje metu ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas dalyvavo naujo bibliotekos pastato kertinio akmens dėjimo iškilmėse – įmūryta plieninė kapsulė su bibliotekos rekonstrukcijos ir priestato statybos pradžią tvirtinančiu raštu.

2005 m. rugpjūčio 23 d. išleistas LR Kultūros ministro įsakymas dėl apskričių viešųjų bibliotekų steigėjo funkcijų iš Kultūros ministerijos perdavimo apskričių viršininkams.

2006 m. spalio 5 d. atidaryti nauji bibliotekos rūmai (Respublikos g. 14).

2007 m. sausio 1 d. Panevėžio apskrities viršininko administracija iš LR kultūros ministerijos perėmė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos steigėjo funkcijas. 2007 m. lapkričio 6 d. biblioteka, realizuodama Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymą paskatinti jauną gabų prozininką, įsteigė Kazimiero Barėno literatūrinę premiją. 2007 m. gruodžio 27 d. rašytojo Kazimiero Barėno archyvas iškilmingai perduotas Lietuvai – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.

2010 m. liepos 1 d. panaikinus Panevėžio apskrities viršininko administraciją, bibliotekos steigėjo teisės perduotos LR kultūros ministerijai.

2017 m. vasario 3 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka inicijavo Panevėžio regiono bibliotekų darbuotojų Metų nominaciją „Ad astra“ už pasiekimus bibliotekų srityje.[7]

Pavadinimų kaita redaguoti

  • 1921 12 01 – 1936 m. – Centrinio valstybės knygyno Panevėžio skyrius
  • 1936 09 01 – 1951 m. – Panevėžio valstybinė viešoji biblioteka
  • 1951–1969 m. – Panevėžio miesto masinė biblioteka Nr. 1
  • 1969–1989 09 20 – Panevėžio viešoji biblioteka
  • 1989 09 21 – 1995 m. – Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
  • Nuo 1995 m. – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

Bibliotekos vadovai redaguoti

  • 1921–1941 m. Elžbieta Jodinskaitė (sovietų atleista)
  • 1941–1941 m. Leonora Bugytė (dirbo kelis mėnesius iki karo)
  • 1941–1944 m. Antanas Biliūnas
  • 1944–1947 m. Elžbieta Jodinskaitė
  • 1948–1949 m. Monika Marmokaitė
  • 1949–1977 m. Kotryna Dičkienė
  • 1977–1991 m. Vanda Paškauskienė
  • 1991–1992 m. Raimondas Voiška
  • 1992–1993 m. Giedrimundas Gabrėnas
  • 1993–1996 m. Raimundas Klimavičius
  • 1997–2019 m. Rima Maselytė
  • 2019–2024 m. Jurgita Bugailiškienė
  • nuo 2024 m. sausio 3 d. Greta Kėvelaitienė

Juozo Miltinio memorialinis butas redaguoti

1996 m. rugsėjo 3 d. pradėjo veikti Juozo Miltinio palikimo studijų centras (Algirdo g. 54-19), tiriantis ir saugantis Panevėžio dramos teatro režisieriaus Juozo Miltinio testamentinį palikimą. Tai asmeninė režisieriaus biblioteka, rankraščių, dailės kūrinių kolekcija, repeticijų garso įrašai, videoteka, nuotraukos, asmeniniai daiktai. 2006 m. J. Miltinio fondas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Šiame centre taip pat saugomas aktoriaus, teatro metraštininko Kazimiero Vitkaus Panevėžio dramos teatro archyvas.[8] Nuo 2022 m. autentiška J. Miltinio namų erdvė vadinama Juozo Miltinio memorialiniu butu.

Juozo Urbšio tėviškės sodyba redaguoti

2008 m. liepos 18 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai buvo perduoti Juozo Urbšio, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, diplomato ir vertėjo, tėviškės sodybos nuosavybės dokumentai. Juozo Urbšio sūnėnas Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys jam priklausiusios sodybos dokumentus įteikė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojui Edmundui Breivei. 2009 m. kovo 16 d. Zaosės vienkiemyje (Čiūrų k., Panevėžio r.), kur 1906–1915 m. gyveno J. Urbšys, pradėjo veikti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras.[7]

Panevėžio regiono bibliotekos redaguoti

Panevėžio apskrities bibliotekos:

Utenos apskrities bibliotekos:

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 Bendroji 2023 metų bibliotekų ataskaita. Lietuvos nacionalinė biblioteka (nuoroda tikrinta 2024-03-01).
  2. ↑ Vizija, misija, vertybės. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).
  3. ↑ Šiuolaikinės architektūros ir istorinės aplinkos dermė – premija apdovanoto Sauliaus Juškio rekonstruota biblioteka išrinkta pačia gražiausia. LRT.lt (nuoroda tikrinta 2021-07-13).
  4. ↑ Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Pastatai kalba (nuoroda tikrinta 2021-07-13).
  5. ↑ Biblioteka nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1922–1939). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).
  6. ↑ Biblioteka okupacijų metais (1940–1989). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).
  7. ↑ 7,0 7,1 Bibliotekos veikla Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (nuo 1990 m. iki šių dienų). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).
  8. ↑ Juozo Miltinio memorialinis butas. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2024-03-01).
  9. ↑ Panevėžio regiono savivaldybių viešosios bibliotekos. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (nuoroda tikrinta 2021-07-13).

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Panevėžio_apskrities_Gabrielės_Petkevičaitės-Bitės_viešoji_biblioteka&oldid=7212150"