Lietuvių mokslo draugijos biblioteka

Lietuvių mokslo draugijos biblioteka – speciali lituanistinė biblioteka, kurią 1907 m. Vilniuje įkūrė Lietuvių mokslo draugija.

Namas Vilniuje, kuriame 1920-1932 m. veikė Lietuvių mokslo draugijos biblioteka

Vileišių rūmai

Steigimas

Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1907 m. išleido atsišaukimą, kviečiantį aukoti knygų, rankraščių, laikraščių, kalendorių bei „visus kitus menkiausius išleidimus“, nes „mūsų gi priedermė yra surinkti po visur išmėtytą medžiagą. Tegu gi nė viena mintis, nė vienas mūsų tautos gyvatos ženklas, raštu išreikštas, neišnyksta…“ Pirmieji aukotojai buvo patys Lietuvių mokslo draugijos steigėjai, įvairios mokslo įstaigos bei draugijos. Jonas Basanavičius padovanojo 3500 tomų, Juozas Tumas-Vaižgantas – 414 t., Eduardas Volteris – 105 t., „Birutės“ draugija Tilžėje – 750 t., Vilniaus lietuvių ratelis – 294 t., Rusijos mokslų akademija – 45 t., Sankt Peterburgo universitetas – 13 t. Įvairių leidinių padovanojo „Žiburio“ draugija, Imperatoriškoji Rusijos geografų draugija, Susivienijimas lietuvių Amerikoje. Čikagos laikraščio „Lietuva“ leidėjas Antanas Olšauskas atsiuntė savo leidinių, daug tomų padovanojo Tėvynės mylėtojų draugija Amerikoje, Užsienio lietuvių jaunuomenės santara pasiūlė pilnus „Varpo“ ir „Ūkininko“ komplektus. Jau 1908 m. bibliotekos fonduose buvo 7000, 1909 m. – 9000 knygų. Parama draugijai laikyta garbės reikalu. Daug paaukotų knygų buvo atsitiktinės, daug nereikalingų, pasitaikydavo ir dubletų. Vertingesnius parduodavo, o už gautus pinigus pirkdavo naujų knygų Lituanikos skyriui. 1911 m. 85 asmenys padovanojo daugiau kaip 1800 tomų, vien gydytojas F. Kauneckis perdavė 563 t. S. Daukanto asmeninę biblioteką. 1912 m. biblioteka gaudavo 26 pavadinimų lietuviškus laikraščius, Rusijoje ir JAV einančios lietuvių periodikos. 1915 m. turėjo – 20 000, 1927 m. – 25 000 knygų. Draugijos komitetas patvirtino naudojimosi biblioteka taisykles. Biblioteka dirbo kasdien, skaityti buvo galima vietoje, galima ir išsinešti, bet ne daugiau dviejų knygų ir ne ilgiau kaip mėnesiui.

Fondai

1909 m. knygas pradėta kataloguoti ir skirstyti į grupes: thracia, lituanica et prussica, medicina, be to, gautas Vilniaus gubernatoriaus leidimas atidaryti skaityklą. Biblioteka aptarnavo Lietuvių mokslo draugijos narius ir užsienio mokslininkus. Bendradarbiavo su 25 užsienio šalių mokslo įstaigomis, bibliotekomis, draugijomis, mainais gaudavo jų leidinių.

Greta knygų fondo įsteigtas lietuvių rankraščių archyvas. „Birutės“ draugija perdavė D. Poškos laiškus, jo ir A. Juškos žodynų rankraščius, Juozas Tumas-Vaižgantas – M. Valančiaus susirašinėjimą su kun. J. T. Dobševičiumi, K. Jauniaus gramatiką ir „Mokslą dvasiškos iškalbos“, A. Fromo-Gužučio dramų rankraščius, Felicija Bortkevičienė ir Domas Šidlauskas – J. Biliūno laiškus. Archyvas plėtėsi, kaupta dokumentinė medžiaga, didžiausią jo dalį sudarė tautosakos rinkiniai. Nupirkti Kaunatavo dvaro, Narbuto dvaro XIV a. – XIX a. įvairūs reikalų raštai ir dokumentai, Teodoro Narbuto rankraščiai, Ukmergės dvarininko J. Franckevičiaus dienoraštis, rašytas 1766–1782 m., Belvedero dvarininkas Burba atidavė apie šimtą XVI a. – XVIII a. dokumentų.

Sudaryta Folkloro komisija, jos nariai Kazys Grinius, Eduardas Volteris, Jonas Basanavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Augustinas Janulaitis išleido atsišaukimą, raginantį rinkti tautosaką, užrašinėti dainas, melodijas, 1910 m. parengė leidinį „Trumpa folkloro dalykams rinkti programa“. 1940 šiame fonde buvo sukaupta apie 16 300 dainų, 3794 pasakos, sakmės, padavimai, 32 374 mįslės, patarlės ir priežodžiai. Archyvą tvarkė Mykolas Biržiška.

Bibliotekoje kaupta ir Lietuvių mokslo draugijos muziejaus medžiaga: archeologijos, etnografijos, istorijos eksponatai. Amerikos lietuvių susivienijimas padovanojo 1900 m. Paryžiaus pasaulinės parodos eksponatus lietuviškos etnografijos rinkinius. Patys draugijos nariai atiduodavo ne tik savo pavienius radinius, bet ir ištisas kolekcijas. Petras Vileišis padovanojo senų pinigų kolekciją, kun. Juozapas Žiogas – pluoštą fotografijų, A. Špokevičius – archeologinių radinių rinkinį, Papilės klebonas Petras Jurskis – paleontologijos kolekciją. Draugija ir pati rengė paieškų keliones. Išvykose, ieškodami muziejinių eksponatų, draugijos nariai aiškino vietos gyventojams apie daiktinių istorijos paminklų reikšmę, ragino juos rinkti. Buvo rengiami ir archeologiniai kasinėjimai.

Eksponatai grupuoti į antropologijos, archeologijos, etnografijos ir numizmatikos skyrius. Iki Pirmojo pasaulinio karo muziejuje sukaupta: 643 metaliniai dirbiniai, 235 namų apyvokos ir žemės ūkio įrankiai, žirgų papuošalai, didelė auksinių ir sidabrinių monetų kolekcija. Etnografijos skyrius turėjo 170 juostų, 57 prijuostes, įvairių liaudies meno audinių, mezginių pavyzdžių, muzikos instrumentų. Draugija rinko ir meno kūrinius – paveikslus, skulptūras, biustus. Jų buvo per 300 vienetų.

Knygas tvarkė Lietuvių mokslo draugijos narys bibliotekininkas. Pirmasis – Antanas Smetona, viename jo buto kambaryje kurį laiką knygos ir saugotos. Fondams gausėjant, prie šv. Mikalojaus bažnyčios nusamdytas dar vienas kambarėlis. Kiti draugijos bibliotekininkai – Jonas Basanavičius, Povilas Karazija, Jurgis Šlapelis. Žlugus Tautos namų idėjai, bandyta pirkti Donskio namus Kalvarijų gatvėje. Tačiau 1915 m. Lietuvą okupavo Vokietijos kariuomenė. Rusijos bankuose padėti pinigai po 1917 m. revoliucijos liko beverčiai. Draugijos iždas ištuštėjo, teko kraustytis į apleistus namus Aušros Vartų gatvėje.

Patalpos

Biblioteka dažnai keitė patalpas. Dėl nuolatinio kraustymosi daug spaudinių dingo. 1919 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą biblioteka liko Vilniuje, 1920 m. iš Aušros Vartų gatvės perkelta į A. Domaševičiaus namus Gimnazijos gatvėje. Valdžia nuolat darė kratas, konfiskuodavo rankraščius ir knygas, fondai nauja medžiaga nepasipildydavo. 1927 m. mirus J. Basanavičiui biblioteka kurį laiką neveikė. Lietuvių mokslo draugija knygoms tvarkyti pasamdė padėjėjus, įrengė J. Basanavičiaus muziejinį kambarį su jo baldais ir kt. daiktais, kuriuos paaukojo Andrius Domaševičius. 1927 m. biblioteka ir 1929 m. skaitykla vėl pradėjo veikti, įsteigtas abonementas. 1930 m. buvo 2387 nuolatiniai skaitytojai, iš jų 1530 moksleivių, 195 studentai. 1932 m. biblioteka ir J. Basanavičiaus muziejus perkraustyti į P. Vileišio namus (dabar Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) Antakalnyje. Draugijai atiduotas Vileišių rūmų antras aukštas su įėjimu iš kiemo ir virtuvės laiptais, dar palėpė ir rūsys. Pirmame aukšte įsikūrė „Ryto“ draugija, o namai prie gatvės palikti gyventi privatiems asmenims. Rūsyje (vadintame suterena) sutalpintas archyvas, muziejus, sudėti knygų dubletai, o pati biblioteka užėmė du kambarius antrame aukšte. Pirmo aukšto kambaryje (buv. ponios E. Vileišienės buduare) įrengtas dr. J. Basanavičiaus muziejinis kambarys, o didžiojoje salėje (buv. valgomajame) – Literatūros muziejus. Fondai papildyti paaukotais spaudiniais, atvirukais, fotografijomis, paveikslais. 1932 m. buvo 30 000, 1938 m. – 33 000 knygų.

1938 m. sausio 29 d. Lietuvių mokslo draugijos patalpas užėmė lenkų policija ir, neleisdami niekam įeiti, tris mėnesius darė kratą, o gegužės 24 d. Lenkijos Vidaus reikalų ministras patvirtino, kad draugija uždaroma. Vilnių grąžinus Lietuvai, draugijos turtą perėmė Lietuvos valstybė. 1940 m. rugpjūčio 29 d. oficialiai turtas perduotas Lituanistikos institutui, 1941 m. – tų metų sausio 16 d. įsteigtai Lietuvos mokslų akademijai, 1945 m. – Lietuvių literatūros institutui. 1952 m. bibliotekos pagrindu įkurta Lietuvių kalbos ir literatūros instituto biblioteka. 1990 m. reorganizavus Lietuvių kalbos ir literatūros institutą į Lietuvių kalbos institutą ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, biblioteka liko bendra.

Literatūra

• A. Valaitis. Iš Lietuvių mokslo draugijos istorijos, Vilnius, 1932 m.