Felicija Bortkevičienė
| Felicija Bortkevičienė-Povickaitė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1873 m. rugsėjo 1 d. Linkaučių dvare, Krekenavos valsčius, Panevėžio apskritis |
| Mirė | 1945 m. spalio 21 d. (72 metai) Kaunas |
| Tėvas | Juozas Povickas |
| Motina | Antanina Ona Liutkevičiūtė-Povickienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Jonas Bortkevičius |
| Lietuvos Respublikos Seimo atstovė | |
| Veikla | knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja. |
 Vikiteka |
Felicija Bortkevičienė |
Felicija Bortkevičienė-Povickaitė (1873 m. rugsėjo 1 d. Linkaučių dvare, Krekenavos valsčius, Panevėžio apskritis – 1945 m. spalio 21 d. Kaune, palaidota Troškūnuose) – politikė, knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja.
Biografija
redaguoti
Tėvas dvarininkas bajoras Juozas Povickas, motina Antanina Ona Liutkevičiūtė, sesuo Juzefa Povickaitė-Okuličienė. Iki 13 metų mokėsi namuose, 1885–1889 m. Kauno Marinskaja mergaičių gimnazijoje. Už streiko organizavimą iš priešpaskutinės klasės pašalinta. Per protekcijas buvo priimta ir 1890 m. baigė Vilniaus mergaičių gimnaziją. Metus studijavo Varšuvoje, privačiuose slaptuose Moravskos moterų kursuose istoriją bei prancūzų kalbą. Grįžusi kurį laiką dirbo kartu su tėvu Ukmergės banke.
1901 m. ištekėjo už intendantūros inžinieriaus Jono Bortkevičiaus (1871–1909 m.), apsigyveno Vilniuje ir įsitraukė į visuomeninę veiklą. Išmoko kalbėti ir rašyti lietuviškai. Kartu su vyru dalyvavo Vilniaus lietuvių inteligentų būrelio veikloje, rūpinosi lietuvybės atgaivinimu ir stiprinimu.
Vaidino privačiuose lietuviškuose spektakliuose, dalyvaudavo ekskursijose po Vilniaus apylinkes. Susipažino su atsikėlusiu į Vilnių gyventi knygnešiu Motiejumi Baltūsiu. Iš jo pradėjo gauti draudžiamus lietuviškus leidinius – „Varpą”, „Ūkininką”, „Naujienas”, lietuviškas knygas. Po M. Baltūsio arešto pati ėmėsi rūpintis spaudos gabenimu į Vilnių, slėpimu ir platinimu. 1902 m., po Šv. Mykolo bažnyčios remonto, daug spaudinių laikydavo ten įrengtoje slėptuvėje. Jonas Vileišis padėjo užmegzti ryšius su „Varpo” ir „Ūkininko” administratore Morta Zauniūte, su kuria pradėjo nuolat susirašinėti, persiųsdavo jai spaudai paruoštus rankraščius, parūpindavo lėšų šiems laikraščiams leisti.
Buvo „Žiburėlio“ draugijos pirmininkė, šelpė gabius studentus, rašytojus. Globojo Kankinių kasą, šelpė kalinamus 1905–1907 m. revoliucijos dalyvius. Įstojo į 1902 m. įkurtą Lietuvos demokratų partiją.[1] Buvo Lietuvos moterų susivienijimo, įkurto 1905 m., valdyboje.[1] Nuo 1906 m. gegužės 11 d. pasirašinėjo laikraščių „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“ leidėja. 1909 m. drauge su K. Griniumi ir kt. sudarė pasitikėjimo bendrovę tiems laikraščiams leisti. Kaip tų laikraščių leidėja dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą rusų valdžios keturis kartus buvo kalinama. [2] 1915 m. įstojo į Vilniaus masonų ložę (Lietuva/Litwa) ir tapo pirmąja moterimi masone Lietuvoje [3].
Pasitraukusi nuo fronto 1915–1917 m. Sibire ieškojo ištremtų Prūsijos lietuvių. 1917 m. viena visos Rusijos lietuvių suvažiavimo organizatorių,[1] tais pačiais metais Stokholme dalyvavo Pasaulio lietuvių konferencijoje. 1919 m. buvusio globotinio V. Kapsuko Smolenske kalinta kaip įkaitė, iškeista į Kauno kalėjime kalintus komunistus.
1918–1939 m. dirbo Moters globos draugijoje. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovė nuo Lietuvos valstiečių sąjungos, išrinkta I (Marijampolės) rinkimų apygardoje. Mandato atsisakė, tačiau 1921 m. sausio mėn. vėl pradėjo darbą seime vietoj mirusio J. Lukoševičiaus. 1921–1931 m. AB „Varpas“ direktorė, 1931–1932 m. žurnalo „Varpas“ redaktorė.[4] 1922–1936 m. – „Lietuvos žinių“ atsakingoji redaktorė.
Palaidota Troškūnų kapinėse greta sesers.
Literatūra
redaguoti- LNB-Rankraščių sk.-F.68-(Felicija Bortkevičienė)
- Būtėnas J. Felicijos Bortkevičienės pasakojimai // Istoriografo užrašai.-V., 1974
- Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais.-Klaipėda, 1924
- Lietuvos albumas. K., 1921
- Bortkevičienė Felicija, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1954, t. 3, p. 149.
- Stakeliūnaitė D., Bortkevičienė Felicija, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 105–108.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 http://www.moterys.lt/index.php?show_content_id=630
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 70 psl.
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 126.
- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas