Lietuvių kalbos institutas
Lietuvių kalbos institutas – valstybinis mokslinių tyrimų institutas, turintis ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Įsikūręs Vilniuje, P. Vileišio g. 5.
Veikla
redaguotiLietuvių kalbos institute vykdomi lietuvių kalbos ir kitų baltų kalbų istorijos ir raštijos raidos, lietuvių kalbos fonetikos ir fonologijos, gramatikos, leksikos ir leksikografijos, semantikos, terminologijos ir terminografijos, onomastikos, bendrinės lietuvių kalbos funkcionavimo, jos normų raidos, sociolingvistikos ir mokyklinės lituanistikos tyrimai, lietuvių tarmių ir geolingvistikos, lituanistikos ir lituanikos dabartinių ir istorinių kontaktų, lietuvių kalbotyros istorijos tyrimai.
Lietuvių kalbos institutas kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, Klaipėdos universitetu ir Vilniaus universitetu vykdo Filologijos mokslo krypties doktorantūros studijas.
Istorija
redaguoti1930 m. Juozas Balčikonis subūrė Lietuvių kalbos žodyno redakciją, kuri, 1939 m. Kaune įsteigus Antano Smetonos lituanistikos institutą, tapo Lietuvių kalbos skyriumi. Institutui pavesta tirti lietuvių kalbą, rinkti, tvarkyti, skelbti lietuvių kalbos medžiagą ir atstovauti lituanistikos mokslams Lietuvoje bei užsienyje. Jam buvo perduoti didžiojo Lietuvių kalbos žodyno, Lietuvos žemės vardyno, Pavardžių ir vardų komisijos rinkiniai ir Terminų sąvadas.
1940 m., Lietuvai atgavus Vilnių ir į jį perkėlus Lituanistikos institutą, į jo sudėtį dar pateko valstybinė Vrublevskių biblioteka, Lenkų mokslo bičiulių draugijos muziejus su biblioteka, Gudų mokslo muziejus ir Žydų mokslo institutas „YIVO“. Lietuvių kalbos skyrius įsikūrė inžinieriaus Petro Vileišio 1902–1905 m. statytuose rūmuose Antakalnio gatvėje.
1990 m. balandžio 16 d. atkurtas atskiras Lietuvių kalbos institutas. Jo direktoriumi išrinktas Aleksandras Vanagas. Tų metų pabaigoje Institute dirbo 95 žmonės, iš jų 63 mokslo darbuotojai. 1991 m. Institutui suteiktas valstybinės mokslo institucijos statusas. 1993 m. Institutas pasirašė mokslo ir studijų asociacijos sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu.[1] . 2008 m. Institute dirbo 70 mokslo darbuotojų, iš jų 9 habilituoti daktarai ir 37 daktarai.
Struktūra
redaguoti1953 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute kalbos mokslui buvo skirti Dabartinės lietuvių kalbos ir žodynų bei Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriai. 1960 m. pirmasis jų reorganizuotas Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos ir Žodynų sektorius. Abiejuose sektoriuose tuo metu dirbo po 7 mokslinius bendradarbius. Pirmajam nuo įkūrimo iki 1976 m. vadovavo Jonas Kruopas, vėliau – Aleksandras Vanagas. 1990 m. sektorius pertvarkytas į Gramatikos skyrių, jam 1990–2001 m. vadovavo Vytautas Ambrazas, nuo 2001 m. Akselis Holvoetas.
Žodynų sektoriui iki 1976 m. vadovavo Zigmas Zinkevičius, 1976–1990 m. Kazys Ulvydas, 1990–2002 m. Vytautas Vitkauskas, nuo 2003 m. Leksikografijos centrui vadovavo Vilija Sakalauskienė. Nuo 1952 m. Žodynų sektoriuje dirbo Terminologijos komisija (vadovas – Jonas Kruopas). 1971 m. ji pertvarkyta į Terminologijos grupę, kuriai ėmė vadovauti Kazimieras Gaivenis. 1990 m. Institute įkurtas Kalbos kultūros ir terminologijos skyrius (vadovas – Stasys Keinys). Po metų jis pertvarkytas į du atskirus padalinius: Kalbos kultūros skyrių, kuriam iki 2001 m. vadovavo Pranas Kniūkšta, 2001–2006 m. – Rita Miliūnaitė, nuo 2006 m. – Loreta Vaicekauskienė, ir Terminologijos skyrių (nuo 2003 m. Terminologijos centras), kuriam iki 2000 m. vadovavo Kazimieras Gaivenis, nuo 2000 m. – Albina Auksoriūtė.
Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriui, kuriame 1953 m. buvo 5 moksliniai bendradarbiai, iš pradžių vadovavo Borisas Larinas, 1953–1955 m. – Kazys Ulvydas, 1955–1960 m. – Jonas Kruopas, 1960–1966 m. – Elena Grinaveckienė, 1966–2000 m. – Kazys Morkūnas, 2001 m. – Giedrius Subačius, 2001–2002 m. – Ona Aleknavičienė, šiuo metu – Danguolė Mikulėnienė. 1959 m. šiame sektoriuje įsteigta Toponimikos grupė (vadovas – Aleksandras Vanagas), kuri 1976 m. perkelta į Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektorių, o 1991 m. pertvarkyta į Vardyno skyrių, kuriam nuo įsteigimo vadovavo Vitalija Maciejauskienė, nuo 2003 m. – Laimutis Bilkis. 1974 m. Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektoriuje įkurta Sociolingvistikos grupė, kuri 1979 m. perkelta į Kalbos istorijos ir dialektologijos sektorių, o vėliau – į Gramatikos skyrių. 1992 m. Institute įsteigta Leidybos grupė. Jai iš pradžių vadovavo V. Gružas, nuo 1993 m. – A. Stanislovaitienė, nuo 2001 m. – Jolanta Zabarskaitė.
Institute veikia:
- Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras
- Bendrinės kalbos tyrimų centras
- Geolingvistikos centras
- Raštijos paveldo tyrimų centras
- Sociolingvistikos centras
- Terminologijos centras
- Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“
- Knygynas
- Biblioteka
Direktoriai
redaguoti- Pranas Skardžius – 1941 m.
- Antanas Salys – 1941–1944 m.
- Juozas Balčikonis – 1945–1952 m.
- Kostas Korsakas – 1952–1984 m.
- Jonas Lankutis – 1984–1990 m.
- Aleksandras Vanagas – 1990–1995 m.
- Albertas Rosinas – 1995 m.
- Zigmas Zinkevičius – 1995–1996 m.
- Algirdas Sabaliauskas – 1997–2000 m.
- Artūras Judžentis – 2000–2001 m.
- Giedrius Subačius – 2001–2003 m.
- Elena Jolanta Zabarskaitė – 2003–2018 m.
- Albina Auksoriūtė – nuo 2018 m.
Narystė
redaguotiNuo 2004 m. ES nacionalinių kalbos institucijų federacijos (EFNIL), nuo 2003 m. Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM), nuo 2006 m. Europos terminologijos asociacijos (EAFT), nuo 2005 m. Europos leksikografų asociacijos (EURALEX) narys.
Bibliografija
redaguoti- Lietuvių kalbos žodynas, 20 t. 1941–2002 m. elektroninis variantas 2005 m.
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1954 m. 2000 m., elektroninis leidinys 2008 m., internetinis variantas 2003 m.
- Lietuvių kalbos gramatika, 3 t. 1965–1976 m.
- Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1994 m., 4 leid. 2005 m.
- Lietuvių kalbos gramatika (angl. Lithuanian Grammar) 1997 m. 2 leid. 2006 m.
- Lietuvių kalbos atlasas, 3 t. 1977–1991 m.
- Lietuvių kalbos enciklopedija, 1999 m., 2 leid. 2008 m.
- Lietuvių pavardžių žodynas, 2 t. 1985–1989 m.
- Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, 2004 m.
Leidžiamos serijos
redaguoti- Lietuvių kalbos gramatikos darbai
- Lietuvių kalbos tarmės mokyklai
- Opera linguistica Lithuanica
- Bibliotheca archivi Lithuanici
- Bibliotheca Salensis
- Tarmių tekstynas
Tęstiniai leidiniai:
- Acta linguistica Lithuanica (iki t. 43 Lietuvių kalbotyros klausimai)
- Archivum Lithuanicum (kartu su aukštosiomis mokyklomis)
- Kalbos kultūra
- Terminologija
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvių kalbos institutas. Istorija Archyvuota kopija 2009-01-29 iš Wayback Machine projekto.