Mugė (paroda)
Mugė – tam tikrą laiką trunkantis ir periodiškai pasikartojantis renginys, kurio metu kokių nors paslaugų teikėjai arba prekių gamintojai, jų atstovai bei atitinkama pordukcija ar paslaugomis besidomintys asmenys gali prisistatyti, vieni su kitais susitikti, bendrauti, derėtis betarpiškai, tam specialiai skirtose patalpose rengti prezentacijas.
Paskirtis
redaguotiInteresantai gali palyginti tam tikros rūšies produkciją, per gan trumpą laiką susidaryti vaizdą apie situaciją rinkoje. Prezentantams tai yra puiki proga pristatyti produkciją itin didelei auditorijai suinteresuotų asmenų, specialiai atvykstančių į mugę ir aktyviai besidominčių mugės dalyviais bei jų veikla, užmegzti, atnaujinti, išplėsti ryšius, reklamuoti(s), platinti informaciją, dalomąją medžiagą, gerinti įvaizdį bei garsinti savo veiklą, atnaujinti žinias apie rinkos pasiūlą bei paklausą, jos naujoves bei prognozuoti jos vystymosi kryptis bei tempus.
Rinkos ekonomikos požiūriu mugės skatina rinkos skaidrumą, atvirumą, kartu ir konkurenciją, varžymąsi, regioninę plėtrą, sandorių sudarymo, bendradarbiavimo tikimybę bei tarptautinius mainus.
Dalykinė mugė, skirta kokiai nors ūkio šakai ar netgi pošakiui, prezentuoja atitinkamos veiklos ar jos specializacijos asortimentą. Universalioji mugė vienija kelių ūkio šakų veiklas bei atstovus.
Istoriškai mugėse buvo pristatomos prekės, jos buvo iškart ir parduodamos. Moderniose mugėse dažniausiai apsiribojama tik jų pavyzdiniais modeliais, atskirais vienetais, jos tampa informacijos platformomis bei rinkodaros instrumentu, siekiant esmingai išplėsti siūlomų prekių prekybą, eksportą, o prekės pateikiamos tik siekiant nebent susipažinti su jomis arba susidaryti bendrą vaizdą apie įmonę ir jos veiklą.
Atribojimas nuo parodos
redaguotiParoda, ekspozicija, prezentacija yra mugės sinonimai. Mugės dažniausiai rengiamos profesionalių mugių organizatorių ir pagal dalyvių skaičių lenkia kitus analogiškus renginius. Prezentacijos metu pristatoma tik konkreti prekė, dažniausiai joje dalyvauja galutiniai jos vartotojai, o ne prekybininkai didmenininkai, kurių didelė dalis lankosi būtent mugėse, rečiau – nedidelėse parodose, retai – atskirose prezentacijose.
Tad mugės pagal savo masiškumą, organizacinį profesionalumą bei dalykinį tikslingumą labiau nei kitos rinkodaros priemonės (viešieji renginiai) yra orientuotos į rūšiniais požymiais apibrėžtą suinteresuotų asmenų ratą – profesionalius rinkos dalyvius kaip verslininkus, prekybininkus, jų profesinius susivienijimus, įvairius prekybos atstovus, tarpininkus, brokerius, verslo plėtros organizacijas, užsienio prekybos institucijas (rūmus, asociacijas).
Tarptautinės mugės (VFR)
redaguotiVokietija užima pirmą vietą pasaulyje ir yra žinomiausia mugių bei parodų valstybė Europoje. Penkios iš 10 pasaulinių mugių bendrovių yra būtent Vokietijoje, kurių 2003 m. bendra apyvarta siekė 2,5 mlrd. €.
Kasmet rengiamos 140–150 tarptautinės mugės bei parodos, kuriose dalyvauja 160 000 ekspozicininkų bei kurias aplanko 9-10 mln. lankytojų. Didžiausios mugių salės ir ekspozicijų patalpos yra Deutsche Messe, Hanoveryje (495 265 m²), Frankfurter Messe (324 023 m²), Koelnmesse (286 000 m²), Messe Düsseldorf (284 000 m²) ir Messe München (180 000 m²). Didžiausios po atviru dangumi ekspozicijų vietos yra Messe München (253 000 m²), Brėmene (101 200 m²) ir Berlyne (100 000).
Kai kurios mugės yra atskiros (kaip organizacijos) ir nepriklausomos nuo jų rengimo vietos, o jų organiztoriai tik nuomojasi patalpas atitinkamuose mugių centruose: Frankfurte prie Maino tokios yra knygų mugė (kasmet), automobilių paroda (IAA) (kas dvejus metus) bei Achema (kas 3 m.).
Didesnės tarptautinės mugės
redaguotiIr daugelis kitų.
Literatūra
redaguoti- AUMA (Hrsg.)(2004): Die Messewirtschaft: Fakten, Funktionen, Perspektiven, Berlin
- AUMA (Hrsg.) (1996): AUMA-Leitsätze zur Typologie von Messen und Ausstellungen
