Rinka – visuma santykių tarp realių ir potencialių pirkėjų ir pardavėjų, laisvai, be išorinės prievartos, perkančių prekes bei paslaugas. Pagrindiniai rinkos dalyviai yra vartotojai (pirkėjai) ir gamintojai (pardavėjai). Rinkos ekonomikoje rinka yra pagrindinis ekonominės veiklos organizavimo būdas.[1]

Londono akcijų birža – grynosios konkurencijos pavyzdys.
Volkswagen fabrikas. Automobilių rinka – oligopolijos pavyzdys.

Rinkos sąvoka reiškia, kad prekės bei paslaugos yra tokios, kad gali vykti mainai tarp prekiaujančiųjų, be reikalo neribojant jų veiklos. Prekiaujantieji reaguoja į pasiūlos-paklausos santykį bei kitus kainas reguliuojančius veiksnius, šalių galimybes ir žinias, jų išmanymą apie reliatyvų prekių ir/ar paslaugų naudingumą, taip pat savo individualius poreikius bei norus.

Rūšys redaguoti

 
„Wet market“ Singapūre.

Rinkų teorija skirsto rinkas pagal jų sandaros charakteristikas, ypač pagal pardavėjų ir pirkėjų skaičių taip:

  • Laisvoji konkurencija – daug pirkėjų ir pardavėjų, lengvai pasiekiama informacija apie rinkoje vykstančius procesus.
  • Oligopolija – didžioji rinkos dalis priklauso kelioms didelėms įmonėms, bet daug pirkėjų.
  • Oligopsonija – keli pirkėjai, daug pardavėjų.
  • Monopolija – vienas pardavėjas, tačiau daug pirkėjų, kuriems kainas diktuoja monopolistas.
  • Monopsonija – vienas pirkėjas, daug prekių tiekėjų.
  • Dvivalda – du pardavėjai, daug pirkėjų.
  • Duopsonija – du pirkėjai, daug pardavėjų.

Rinka gali būti vietinė (regioninė), nacionalinė ir tarptautinė.

Bruožai Grynoji konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Grynoji monopolija
Įmonių skaičius
Daug mažų
Daug
Keletas stambių
Viena
Produktų tipas
Homogeniški
Diferencijuoti
Homogeniški/Diferencijuoti
Unikalūs
Kainų kontrolės galimybės
Nėra
Labai maža
Didelė
Labai didelė
Nekaininė konkurencija
Nėra
Yra
Yra labai plati
Nėra

Pasiūla ir paklausa redaguoti

Pagrindinis straipsnis – pasiūla.
Pagrindinis straipsnis – paklausa.

Voratinklio teorema redaguoti

Paklausos, pasiūlos ir kainos dinamika galima paaiškinti voratinklio teorija.

Pirkėjų reakcija į naudojamos prekės piniginės vertės pasikeitimą gali būti greita, todėl teigiama jog paklausos dydis yra prekės kainos funkcija. Įprastai gamintojas negali staigiai reaguoti į kainos pasikeitimą pasiūlos kiekio padidinimu, nes gamybos apimtims pakeisti reikia atitinkamo laiko tarpo. Realu prekės vertės ir pasiūlos ryšį rinkoje išreikšti laikantis prielaidos, kad pasiūla priklauso nuo praėjusių metų kainos, o šių metų kainos lemia ateinančių metų pasiūlos dydį. Voratinklio modelis rodo savaiminį kainos artėjimą į pusiausvyros tašką – pusiausvyros kainą ir kiekį.

Rinkos mechanizmo kritika redaguoti

Rinkos mechanizmas kritikuojamas dėl konkurencijos, kaip pagrindinio kontroliuojančio ir reguliuojančio mechanizmo, silpnėjimo:

  1. Įmonės siekia gauti maksimalų galimą pelną, stengdamosios išvengti konkurencijos, bei siekia to slaptais susitarimais, įmonių susiliejimais.
  2. Konkurenciją mažina techninė pažanga visuomenėje. Naujos technologijos reikalauja didelio finansinio kapitalo, išteklių, todėl gamyba atsiduria stambių įmonių rankose.

Pavyzdžiai redaguoti

Rinkų pavyzdžiai:

Šaltiniai redaguoti

  1. rinka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011